Jau seniai neturėjau tokios dienos. Tikras penas sielai. Tiek įspūdžių, kad tikrai nežinau, kaip reikės viską parašyti, juk buvau aštuoniuose renginiuose-susitikimuose-diskusijose. Ne, ne, tikrai neįmanoma šiandien aprašyti, bet kartu ir gaila tų emocijų, kurios rašant ne šiandien vis labiau blės, o paskui iš viso aptingsiu ir neparašysiu. Ką daryt?
Gal nuoautografų pradėsiu. Neįtikėtina, bet šiandien pamiršau pasiimti “Žydų šimtmetį” autoriui pasirašyti. Kaip gali nepamiršti, kai lakstai be galvos. Bet nieko, paprašiau autoriaus pasirašyti ant skirtuko, kuris dabar jau saugiai įklijuotas į knygą.
D.Veličkos knygos pristatyme labai norėjau sudalyvauti, bet nebespėjau. Knygos neplanavau pirkti, bet kai pamačiau pasirašinėjantį autorių, nusprendžiau nepraleisti galimybės.
Bėgte bėgau pirkti Tomo Venclovos knygos po susitikimo. Nerealu, kad gavau autografą.
Šis autografas Catalin Dorian Florescu. Jo knyga dar tik gimsta, o jos gimstančios ištraukas skaitė Sigitas Parulskis. Labai patiko. Vėlavau į šitą susitikimą, nežinojau, ką čia skaito, pradėjau klausinėt šalia sėdinčių žmonių, jie irgi nežinojo. Kai pamatysite knygynuose knygą “Zaira”, rėkite man čia visais įmanomais kanalais, labai noriu tos knygos ir jai labai pasisekė, nes ji turės autoriaus autografą. Irgi ant skrajutės ir dar su kažkokia užuomina!
Ir dar prašau padėti man iššifruoti, ką vakar parašė poetas Marius Burokas?
Beje, taip ir nesugebėjau knygoje rasti to eilėraščio, apie kurį kalbėjau. Gal į knygą neįdėjo?
|to be cont|
knyguziurkes.com 
“nuoširdžiai kaltas posakis iš to tomelio”?
Nuoširdžiai keletas pasakų iš to norvelio… nežinau tik, ką tas norvelis reiškia:) bet gal knygoj kas nors parašyta apie tai? 🙂
Labai lauksiu pasakojimu apie susitikima su T.Venclova ir S.Oksanen…
Skaitau ispudzius i muges ir toks poreikis gauti gera doze kulturos atsirado… Nors sesk i masina ir vaziuok i Stokholmo kokio teatro ziureti
įsikėliau nuotrauką į savo feisbuką, draugai iššifravo kaip “nuoširdžiai keletas pasakų iš to narvelio”, nepasakyčiau, kad man tai makes any sense :))
Hmm, man irgi. teks prasyti, kad Ilze Butkute, poete kolege paprasytu autoriaus perskaityti 🙂
tai pala, paprašysiu paties autoriaus :))
va! “Nuoširdžiai, keletas pasakų iš narvelio”. informacija iš pirmų lūpų 🙂
Vonioje, didziai dekinga 🙂
autoriui irgi 🙂 Vonioje, gal dar gali paklausti, kur tas eilerastis, kuri skaite per pristatyma? as jo neranduuu
o kuris ten? šitas? https://knyguziurkes.files.wordpress.com/2010/09/imgp0012.jpg
apie ką?
Ne, vonioje, ten kazkoks labai trumpas, apie vaikus ir paglostyma. suzavejo mane, o knygoje neradu, jau kelis kartus poerverciau, nes vis tikiu, kad kazkur pasislepes. o kadangi skaite ne is knygos, o is rankrasciu, tai itariu, kad net neidejo, nors nesinori tiket
Šiošiolika
Remiui
Prisiminiau
Klausydamas
Iggy Popo „Sixteen“
Tik šiandien
Vis galvoju
Kaip leisčiau tau
Paglostyt
Savo vaiką
Tas
Tai neišsigąstų
Kabintų ranka
Tavo pirštą
Ir eitumėt
Velnias,
Su kuo čia
Susitarus
Kad mūsų
Nemažėtų
šitas?
dzyzes, i sita iggy popo eilute ziurejau gal ą0 katu, o toliau ir nepaziurejau. aciuu dar karta. kas tas remis? na, kadangi viska zinai, tai ir klausiu 😉
apie Remį čia: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-03-23-zmogus-kuris-kure-matydamas-sirdimi/3251
išgelbėjom poetą nuo (cituoju): “metafizinio siaubo, jog kažkur nukišau galbūt gerą eilėraštį :)”
aciu
Remis buvo nepakartojamas žmogus…
čia dar apie jo mirties aplinkybes: http://www.balsas.lt/naujiena/56507/tarp-zuvusiuju-gaisre-du-vilniaus-menininkai
O ką liesti nemaloniausia?
– Turiu fobiją – bijau nudegusių vietų. Ar tai būtų apdegęs skuduras, medis, oda. Man tai vienas šlykščiausių paviršių. Galiu paliesti bet ką, tik ne tai.
ojei, kaip pranasyste kazkokia, net nupurte
prisimenu sita ivyki ir zmogu prisimenu
perskaičiau straipsnius, o po to ir eilėraštį. Ir apsiblioviau truputuką.
Kaip gražiai čia autorius savo draugą prisiminė…
“Kaip leisčiau tau
Paglostyt
Savo vaiką
Tas
Tai neišsigąstų”
va va Giedre, man sita mintis irgi labiausiai istrigo, nes, aisku, pagalvojau, kam leisciau glostyt savo vaiko galva. taip, kad neisigastu…
Domantas Razauskas:
Prisimenu vieną nutikimą, kurį pats Tanaka (viena iš R. Audiejaičio pravardžių) pasakojo: Remis sėdi ant „laktos“ (tokia palangė „filologyne“) ir rūko. Staiga nugirsta pro šalį einančią didelę minią žmonių. Minia sustoja. Vienas žmogus prieina prie Remio, pasilenkia ir angliškai paklausia, kaip jam sekasi. „Na, nieko, sėdžiu, va, rūkau…“, – lengvabūdiškai atšauna Tanaka. Žmogus patapšnoja jam per petį ir minia vėl pajuda. Kažkas po kelių minučių Remio paklausia, ar jis žino, kas jį tik ką užkalbino? Tai buvo Dalai Lama.
Keturis kartus ta eilerasti cia perskaiciau. Turbut todel, kad esu naujai nescia mama, susijaudinau. Taip emocingai parasyta, kad pagalvojus apue savo dabar miegancia dukra, pradedu atkratyti zmones mintyse, kuriems leisciau paglostyti jos galva. Visi atrodo netinkami siuo momentu….