Bandysiu bent dalimis papasakoti apie tai, kokiuose susitikimuose ir diskusijose buvau. Taigi, pirmiausia lėkiau į neseniai mano perskaitytos knygos “Žydų šimtmetis” pristatymą ir susitikimą su autorium. Šitas susitikimas buvo pavyzdys, kaip netinkamai parinktas susitikimo vedėjas gali sugadinti visą susitikimą. Paminėsiu, kad susitikimas trunka apie 45 minutes, todėl kiekviena minutė yra labai brangi. Nors nesėkmingai prasidėjus susitikimui, Tyto albos direktorė bandė taisyti padėtį, prof. Z.Norkus nelabai suprato, ko iš jo norima ir toliau demonstravo savo nelabai gerą anglų kalbos tarimą. Buvo nerealiai pikta, susirinkusieji pradėjo brazdėti ir ploti (neigiama prasme), kai tik profesorius užsimiršdavo, kad yra ne studentų auditorijoj. Padėtį į antrą susitikimo pusę išgelbėjo neapsikentę klausimų uždavėjai, tiesiog nutraukę profesorių.
Dalyvavimas susitikimuose ir knygų pristaymuose man patinka, nes kai protingai pakalba pristatytojas, pats autorius papasakoja apie save ir knygą, perskaitytas kūrinys tarsi įgauna kažkokią visai kitokią aureolę, nežinau, kaip čia išsreikšti, – užsipildo/išsipildo/įgauna pilnatvę. Kai apie knygos pro ir antižydiškumą Rimvydas Valatka atsakė, kad knyga nėra nei prožydiška, nei antižydiška, atrodo, visos dar šviežiai apie knygą verdančios mintys pradėjo leistis į savo lentynėles. Kaip paminėjo pats Yuri Slezkine, jo knyga labiausiai yra apie tai, kaip iš Sėslumo zonos, apimančios senąsias LDK teritorijas – Lenkiją, Lietuvą – žydai migravo trijomis kryptimis: į socializmą (Rusijos didmiesčius), į kapitalizmą (JAV) ir į nacionalizmą (Palestiną), ir apie tai, kaip bolševikų revoliucija kartu buvo ir žydų revoliucija, jaunų žydų revoliucija prieš savo tėvus, jų gyvenimo būdą ir carinę Rusiją. Tai taip daug neblevyzgojant būtų galima apibūdinti knygą. Labai džiaugiuosi, kad ją perskaičiau prieš susitikimą ir labai rekomenduoju visiems, besidomintiems žydų tauta ir bolševikų revoliucija.
Iš karto atsiprašau už kai kurių nuotraukų kokybę, fotkinau su mažiuku fotiku, nes kažkaip jau dielių aparatūrų nešiotis nelabai norėjau, o dar iš jaudulio ir rankelės padrebėdavo, nors ir be jaudulio padreba.
Kadangi dabar esu kviečiama pažaisti, tai iš karto įdedu įrašą, nežinia, kada toliau galėsiu pasakot.
|FKŽ info :)|
gaila. šiaip Norkus – puikus dėstytojas. bet, kiek pamenu, jam dažniau tenka vokiškai bendrauti
vonioje, as niekaip nesuprantu, kodel jis angliskai snekejo, nes jam buvo siuloma, kad kalbetu lietuviskai, o jonusys viska vers Slezkinui. gal nesuprato zmogus. nes kai lietuviskai snekedavo atrodo, kitas zmogus sneka. na, nepavyko ir tiek, labia gaila
iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad leidėjai iš tikrųjų ne visada tiksliai apibrėžia tavo vaidmenį. Ne kartą esu girdėjus, kad, pvz. kviečia dalyvauti diskusijoje, o tik atvykus pasako, kad tau tą diskusiją teks moderuoti. Mane, pvz. kvietė į knygų pristatymą, po to pranešė, kad tave ten dar ir kalbins, vietoj paaiškėja, kad tas „kalbinimas“ – diskusija, kurią dar ir įrašinės radijui. gerai, kad ne televizijai, būčiai vietoj apalpus :))
Norkus – nerealus dėstytojas! Labai gaila, kad neatsiskleidė kitame amplua 🙂
nu tikrai liko zmogus durniaus vietoj…