Gaono kodas

Jau seniai šitas pradėtas įrašas man bado akis, tai reikia galiausiai atsikratyti. Žodžiu, viskas prasidėjo maždaug nuo Knygų mugės, kur pamačiau, kad knygos pristatymo pokalbį moderuoja (jei neklystu ir ant knygos viršelio komentuoja) Rimvydas Valatka, tai kažkaip nu pagalvojau, bus kažkoks kokybės rodiklis ar panašiai, gal bent diskusija bus įdomi, nes tema įdomi. O šventas mano naivume!

Knygos pristatymas buvo visiškas pravalas, kur man reikėjo sėdėti ir išgyventi svetimą gėdą ir net nebuvo kaip pabėgt. Žodžiu, pritatyme dalyvavo dar toks vienas ponas, kuris, kaip vėliau sužinojau, veda LRT laidą “Daiktų istorijos” (nevargsiu googlindama, kas ten toks). Tai šis ponas, pasigardžiuodamasis ėmė pasakoti, kaip jis knygą perskaitė dar prieš kvietimą į pristatymą. Ne šiaip sau perskaitė, bet pasiskolino  iš knygyno (!!! nuo kada knygynas virto biblioteka?), kur esą jam kaip žvaigždei (pats įsivardino, kaip žinomumo privalumą) knygą paskolino knygyno pardavėja – greitam perskaitymui. Sėdžiu ir negaliu patikėt, kad jis čia su džiaugsmu pasakoja, kad apvogė jį į knygos pristatymą pakvietusį autorių ir dar net nesupranta, kad tai padarė! Na, kaip ir pridera, pristatymo metu knygą visaip išgyrė visi, o aš išėjau kaip įmynus į š…, vis galvodama, ar man čia vienai taip.

Vieną naktį nesisekė užmigt, tai brausindama Milžine sugalvojau, kad reik gal susipažint su tuo kodu, nereikės fizinės knygos ieškot, tuo labiau, kad tokie jausmai nekokie, pirkt tikrai nepirksiu. Iš karto pasakysiu, kad knygos neperskaičiau, nes man tiesiog neatlaikė nervai. Negalėjau patikėt, kad skaitau tokį pliurpalą. Net nesakau, kad ten tralialiuška, nes tralialiuška bent jau makes sense. Tas pagrindinis veikėjas kažkoks idiotas ir šiaip kiborgas gal bejausmis. Aš nenoriu net diskutuot apie to personažo banalius dialogus ir visišką tūpumą (galit goodreds pasisakityt). Net nebesinorėjo sužinot kažkokių įdomių dalykų (kuriuos autorius gyrėsi atradęs – oh well), susijusių su žydais – alia rinkt tuos faktus iš nesąmonių kratinio. Ačiū – ne.

Knygos skaitymo istorijos pabaiga – su viena blogere pasitikslinau, kaip viskas /baigės, maždaug pasitvirtinau, kad neverta buvo skaityt. Nes, kai jau knygos pradžioje pagrindinis veikėjas pademonstruoja savo super intelektą, tai daugiau ir nebesinori. Įsivaizdavimui – šaunusis herojus sutinka gražią merginą ir galvoji, nu, tikriausiai už trijų puslapių jis su ja permiegos. Taip ir atsitinka be jokių ten didelių pasilaužymų. Ir tūpam veikėjui, bėgančiam nuo neaiškių persekiotojų net abejonės debesėlis nepraslenka, iš kur čia tokia paslaugi didžiakrūtė meiliai besišypsanti gražuolė su jo pasu rankose atsirado (matyt, autorius konsultavosi su specialiosiomis tarnybomis, kaip durnelius galima paprastuoju būdu papais užhipnotizuoti).

Žiauriai paslaptingas trileris, sukaltas iš visų įmanomų šalbonų. Saugokitės. 

 

Göteborgo knygų mugė trumpai

-Dalyvavo 46 šalys
-Programoje buvo 3254 seminarai, pokalbiai ir t.t. T.y vidutiniškai kas 48sek prasidėdavo naujas programos punktas
-Šių metų tema buvo Brazilija, ateinančiais metais- Vengrija
-Buvau mugėje 2 dienas. Įdomiausias turbūt buvo seminaras, kodėl “men with power” neskaito ir pokalbis apie išplėstines e-knygas
-Valgiau pusryčius su Per Gustavsson- vaikiškų knygų rašytoju ir iliustratoriumi, kuris bene žinomiausias dėl savo knygų apie princeses ir princus. Aš sau ramiai pusryčiavau viešbutyje, skaičiau laikraštį, nuėjau pasipildyti puodelio arbatos. Grįžtu prie savo stalo- jis užimtas, nes Per Gustavsson pagalvojo, kad prie stalo niekas nesėdi.. Jis puolė atsiprašinėti, o aš puoliau sakyti “nieko tokio”. Tai paip gavosi, kad pusryčiavom kartu su jo leidėja, o kadangi aš dieną prieš kaip tik buvau jo seminare, tai ir kalbėjomės apie jo princą, kuris visai nenori eiti ieškoti jokių nuotykių, o nori ramiai pabūti namuose.
-Dar pasisekė pasikalbėti su Lasse ir Majos detektyvų autoriumi Martin Widmak. Jis dirba mokytoju ir kalbėjo apie tai, kaip kalba, kuria rašomos vaikų knygos turėtų būti pritaikoma vaikams. (Rekomenduoju jo knygas labai. Knyga skirta 6-9 metų vaikams, bet aš saviškiui spėjau perskaityti visas išleistas iki jo penktojo gimtadinio)
-Mano draugė Johanna Stenius mugėje pristatė knygą “Nödrop från lyckobubblan” (“Šauksmas iš džiaugsmo burbulo”), kurioje ji bando suprasti, kodėl mes taip norime piešti tėvystę ir motinystę vien šviesiomis spalvomis, kodėl mums taip sunku prisipažinti, kad motinystė daug sunkesnis dalykas, nei galėjome įsivaizduoti. Knyga yra publicistinio pobūdžio, joje daug pačios Johannos svarstymų, bet yra ir cituojami kiti žmonės (tarp jų ir aš  🙂  )

-English BookShop stende praleidau kokias 40 minučių, kur pora darbuotojų su manim kalbėjosi apie šių metų Bookerio short list.
-Sutikau daug žmonių, kuriuos anksčiau pažinojau vien per Twitter, pvz šių metų skaitymo ambasadorę raštoją Johanna Lindbäck (Tokį skaitymo ambasadoriaus postą turėtų sukurti ir Lietuva)
-Sudalyvavau keliuose “mingles”, kur tema dažnai pasisuktavo apie Amazon atėjimą į Švediją.

 

 

K.Ž.G

Vieno autografo istorija

europos slamtas
Ulf Peter Hallberg. Europos šlamštas. Šešiolika būdų prisiminti tėtį

 

Aš: Labas.

Ulf Peter: Labas.

Aš: Gal galėtumėt pasirašyti?

Ulf Peter:  Žinoma. Kuo tu vardu?

Aš: Lina. L – I – N – A. Teisingai.

Ulf Peter: Ką veiki (gyvenime)?

Aš: Hmm (ką gi čia veikiu)? Aaa uuu… mmm… Rašau knygų blogą.

Ulf Peter: Tikrai?

Aš: Aha. Su drauge rašom. Ai, tiesa, aš rašau Lietuvoj, mano draugė rašo Švedijoj. Gyvena Švedijoj (Ulf Peter – švedas, gyvevantis Vokietijoje).

Ulf Peter: Tikrai? Kurioj Švedijos vietoj gyvena?

Aš: K.

Ulf Peter: Aaa. (Kažką šyptelėjo apie regiono akcentą, pakomentuoti negalėjau).

Aš: Kaip pasisekė knygos pristatymas?

Ulf Peter: Gerai! Manau, labai gerai.

Aš (nustebus): Tikrai?

Ulf Peter: Tikrai. Pardavė daug knygų, išbaigė visas, reikėjo dar atvežti.

Aš: Geras. Aš irgi buvau pristatyme.

Ulf Peter: Tikrai?

Aš: Aha. Tikrai buvau, va, ir FB papostinau, tuoj parodysiu (FB niekaip neužsikrauna), nežinau, ar užsikraus, nes telefonas miršta. Bet aš išėjau.

Ulf Peter: Na, aš suprantu, čia knygų mugė, daug renginių, negali tikėtis, kad visi sėdės. Nors kai sėdi “ant scenos” baisu, kai žmonės pradeda išeiti, nes galvoji, kad labai nuobodu.

Aš: Būsiu atvira. Man buvo nuobodu, man atrodo, moderatorius niekaip negalėjo užvesti pokalbio. Kalbėjo apie kažką apie tenisą – nieko nesupratau. Išėjau, bet dabar gailiuosi, kad išjėau (blyn, blyn, kaip gailiuosi!!!).

Ulf Peter: Kaip vadinas jūsų blogas?

Aš: Oi, sudėtingas pavadinimas. Kažkas panašaus į fantastic book worms, tik lietuviškai.

Ulf Peter: tai jūs lietuviškai rašot ar angliškai? Užrašyk man pavadinimą, aš norėsiu pažiūrėti.

Aš: Lietuviškai. Ar verta rašyti?

Ulf Peter: Užrašyk. Ir savo vardą man užrašyk.

Užrašau. Mus ima vyti nuo stalelio – laikas kitam autoriui dalinti autografus.

Ulf Peter: Lina, who? Kokia pavardė?

Užrašau pavardę.

Ulf Peter: Kaip čia skaityti?

Aš perskaitau. Pakartoja. Visai veja nuo stalelio.

Aš: ačiū ir sėkmės.

Ulf Peter: Iki.

Štai ir išaušo

mano pirmoji knygų mugės diena. Man iš paskos galite vaikščioti Knygų žiurkių FB. KŽG klausė, kiek pinigų esu pasiruošusi išleisti, tai atsakiau, kad nulį, bet kaip visi iš patirties žinome, gyvenime būna kitaip, o tam “kitaip” irgi esu pasiruošusi.

GKM 5

Nerealusis Colm Toibin. Nekantrauju paskaityti jo knygas

Sutikome ir tokių damų

Mugėje buvo galima pasidaryti pečių ir kojų masažą – juk kalnus nupirktų knygų tampyti yra labai sunku…

John Boyne, knygos The Boy in the Striped Pijamas autorius. Labai labai simpatiškas

Rūta Šepetys

 

GKM 4

 

Beveik turizmo mugė

The Secret Scripture autorius Sebastian Barry

Pasak Giedrės – labiausiai įdegęs Švedijos autorius 🙂

Knygų stoveliai

Užrašinės

Knygos gali būti išdėliotos tiesiog ant palečių

GKM 2

Toliau bandau sukelti nuotraukas iš Goteburgo knygų muges:

Vienas iš skandinaviškai gražių stendų

Tas pats dar kartą

Caras Putinas knygos autorė savo knygos net neplanuoja leisti Rusijoje. Dėl savo pačios saugumo ir dėl to, kad rusai nieko naujo knygoje neras…

Baltarusijos stende sėdėjom ant tokių kėdučių

Ingrid Betancourt knyga jau mano iPode

Kaip Giedre ir minejo, sedejome tiesiog po kojomis

Dar vienas stendas

Nors Egmont ir nėra nuostabiausia leidykla, jų plakatas fainas

GKM (tekstas)

Paskutinėm dienom pykstuos su blogu, kuris man neleidžia nei nuotraukų padėlioti, nei šiaip ką įdomaus nuveikti. Šitas postas jau vieną kartą dingo, tai nežinau, kaip man pasiseks čia jį atgaivinti. Kaip nors trumpai. Po šių eilučių bus nuotraukos, kurios realiai priklauso šitam postui, o abu kartu viename niekaip netelpa ir aš pamažu netenku kantrybės, urzgiu ir keikiuos, ir t.t. Įspūdžiai linkę blėsti, tai skubu rašyt.

Žodžiu, Goteburgo knygų mugėj man tikriausiai nelabai pasisekė dėl to, kad šių metų tema buvo “Nordic literature”, o tai reiškia, kad visokių anglakalbių buvo nedaug, bet nesiskundžiu, nes ir tų užteko, nes realiai mugėje buvome tik vieną dieną. Skirtumas nuo lietuviškos mugės yra toks, kad į visokius didelius susitikimus ir seminarus reikia pirkti atskirą bilietą, kuris biškį skandinaviškai kainuoja, tai mes tokio neturėjom, be to, nelabai ir būtume turėjusios laiko ilgai sėdėti susitikimuose. Taip kad mėgaukimės nerealiai nebrangiais Vilniaus mugės abonentiniais ir vienkartiniais bilietais, su kuriais galime eiti kur tik panorėję. Štai Vilniaus abonentinis kainuoja 25 lt., o Goteburgo keturių dienų su seminarais – 2,200 SEK, net neversiu į litus. Beje, visokios mokymo ir nemokymo įstaigos, aišku, bibliotekininkams būtent tokius auksinius abonentus ir nuperka.

O šiaip nebloga ta mūsų Vilniaus mugė. Ir dydis panašus, na, aišku, žvaigždės tokio kalibro kaip Goteburge pas mus būna retos, jei iš viso būna, o be to, ten kažkaip niekas jų neužgula kaip pas mus, vien Wassmo reikia prisiminti Vilniuje koks anšlagas buvo. O čia tai neseniai mano skaitytos/klausytos “The Secret Scripture” autorius Sebastian Barry sėdėjo per rankos atstumą, buvo galima prieit ir pakalbint, ir autografą nesigrūdant gauti, tik ta drąsuolė, apie kurią čia Giedrė rašė, to visai nesitikėjo ir savo drąsos visiems tiems dalykams nebuvo pasirezervavusi. Be to, visiškai paprastai gavom autografą iš airio Colm Toibin (viena iš mugės potemių buvo airių literatūra), o dar gi mugėj svečiavos paskutinis Nobelio premijos laureatas, o ir ankčiau minėtieji su Costa ir kitom premijom vyrukai ne iš kelmo spirti. Iš viso žvaigždėm pasijutom, kai iš Giedrės vardo lietuvybę užuodusi Rūta Šepetys užsinorėjo su ‘žvaigždėm’ nusifotkint. Va taip.

Žodžiu, moralas toksai – mylėkim ir džiaukimės savo muge, ji faina, suprantamų renginių pilna (aš turiu omeny kalbą) ir t.t.

Kas man labai patiko Goteburge, kad jei jau pokalbis su autorium vyksta anglų kalba, tai niekas jo neverčia, nes visi supranta (ir jauni, ir seni), kas suteikia labai daug malonumo, nes pokalbis labai aktyvus ir gyvas, ir nereikia juoktis du kartus. Ir nors jis būna iki 30 min, autorius tikrai spėja daugiau pasakyti, nei per valandą Vilniuje. Be to, moderatoriai būna tikrai gerai pasiruošę ir neina moderuoti va bank, kaip kartais atsitinka pas mus. Yra tekę girdėti visokių pamekenimų ir išankstinių nusistatymų, kuriuos vargšas autorius visokiais būdais stengias paneigti, tik kad jam niekas neleidžia.

Dar norėjau paminėti stendus, kurie labai daug kur visai paprastučiai, bet turi tokio skandinaviško šarmo arba tokių nuostabių skandinaviškų detalių, matysis iš nuotraukų, kurias įkelsiu vėliau.

Žodžiu, kelionė buvo nuostabi, patirtis įdomi, ačiū Giedrei už nuostabią draugiją ir kantrybę. Leidyklos, prašom išduoti Vilniaus knygų mugės datas, kad Giedrė turėtų laiko susikaupti ir nusipirkti pigius bilietus į Vilnių. Atsakomajam pasimatymui. Tiesa, aš vakarinių skaitymų ir rytinių voliojimųsi lovoje pažadėti negaliu 🙂

GKM (nuotraukos 1)

 

 

Iš aukštai
Mugės svečias, kurio, deja, neišvydom
Logo

O čia pats pirmas stendas. Raštuotų kojinių ir kitų pažįstamų dalykėlių
Na, su tema man nelabai pasisekė 😦

Visokios rudeniškos grožybės pakeliui

Kol išsimiegojom ir išsikedenom plunksnas susirinko tiek knygų mylėtojų

Sveiki atvykę