Vieno autografo istorija

 

Aš: Labas.

Ulf Peter: Labas.

Aš: Gal galėtumėt pasirašyti?

Ulf Peter:  Žinoma. Kuo tu vardu?

Aš: Lina. L – I – N – A. Teisingai.

Ulf Peter: Ką veiki (gyvenime)?

Aš: Hmm (ką gi čia veikiu)? Aaa uuu… mmm… Rašau knygų blogą.

Ulf Peter: Tikrai?

Aš: Aha. Su drauge rašom. Ai, tiesa, aš rašau Lietuvoj, mano draugė rašo Švedijoj. Gyvena Švedijoj (Ulf Peter – švedas, gyvevantis Vokietijoje).

Ulf Peter: Tikrai? Kurioj Švedijos vietoj gyvena?

Aš: K.

Ulf Peter: Aaa. (Kažką šyptelėjo apie regiono akcentą, pakomentuoti negalėjau).

Aš: Kaip pasisekė knygos pristatymas?

Ulf Peter: Gerai! Manau, labai gerai.

Aš (nustebus): Tikrai?

Ulf Peter: Tikrai. Pardavė daug knygų, išbaigė visas, reikėjo dar atvežti.

Aš: Geras. Aš irgi buvau pristatyme.

Ulf Peter: Tikrai?

Aš: Aha. Tikrai buvau, va, ir FB papostinau, tuoj parodysiu (FB niekaip neužsikrauna), nežinau, ar užsikraus, nes telefonas miršta. Bet aš išėjau.

Ulf Peter: Na, aš suprantu, čia knygų mugė, daug renginių, negali tikėtis, kad visi sėdės. Nors kai sėdi “ant scenos” baisu, kai žmonės pradeda išeiti, nes galvoji, kad labai nuobodu.

Aš: Būsiu atvira. Man buvo nuobodu, man atrodo, moderatorius niekaip negalėjo užvesti pokalbio. Kalbėjo apie kažką apie tenisą – nieko nesupratau. Išėjau, bet dabar gailiuosi, kad išjėau (blyn, blyn, kaip gailiuosi!!!).

Ulf Peter: Kaip vadinas jūsų blogas?

Aš: Oi, sudėtingas pavadinimas. Kažkas panašaus į fantastic book worms, tik lietuviškai.

Ulf Peter: tai jūs lietuviškai rašot ar angliškai? Užrašyk man pavadinimą, aš norėsiu pažiūrėti.

Aš: Lietuviškai. Ar verta rašyti?

Ulf Peter: Užrašyk. Ir savo vardą man užrašyk.

Užrašau. Mus ima vyti nuo stalelio – laikas kitam autoriui dalinti autografus.

Ulf Peter: Lina, who? Kokia pavardė?

Užrašau pavardę.

Ulf Peter: Kaip čia skaityti?

Aš perskaitau. Pakartoja. Visai veja nuo stalelio.

Aš: ačiū ir sėkmės.

Ulf Peter: Iki.