“Champagne is never a mistake.”
Tadam – štai jums ir atostogų knyga. Hamakui, pliažui, lėktuvui, paspirtukui arba ausinėms. Ausinėms tai tobula tiesiog, nes labai gerai įskaityta. Tiesiog apsigyvenau knygoje, kurią Caroline Lee nuostabiai įskaitė. Charakteriai buvo nuostabiai gyvi, tad tikiuosi, kad skaitantieji popieriuje mokėsite ne blogiau susikurti Lee sukurtą atmosferą.
Oh, gossips, tie gabaliukai (klausant) buvo skaniausi. Įsivaizduok, kaip šnibždi savo draugei (tik neapsimesk nepletkinančiu angelų): “O tu žinai?” Tai tokių šnibždesių yra kiekviename knygos skyriuje, nes kažkas gi labai svarbaus įvyko per mokyklos labdaringą vakarėlį (trivia night – protmūšis), bet mes nežinome, kas, daugelis kalbančiųjų (galime spėti – policijos apklausoje) irgi nežino, bando spėti, turi savo versijas arba šiaip atkuria visą apgirtusią vakarėlio metu tvyrojusią nuotaiką.
Nors atrodo, kad didžioji knygos dalis yra gan nerimti plepesiai, tačiau už tų plepesių slepiasi daug visokių rimtų temų – patyčios mokykloje, tėvai “helikopteriai”, smurtas namuose, paauglystės variacijos, skyrybos, vieniša tėvystė (ok, ok, ne tėvystė, mamystė) – visokie skauduliai po trupinuką dėliojasi ir lenda iš už po gražaus fasado, besišypsančių veidų, aukštakulnių kaukšėjimo ir tobulų šukuosenš dėlioja mums tikrąjį nuostabaus miestelio prie vandenyno paveikslą. Aišku, visi vieni su kitais susiję, persipynę net patys nežinodami. “Oh, calamity”, kartais būtų geriau ir nežinoti.
Žodžiu, su humoru, smagi, bet kartu ir rimta. “Nežinojau, kad tau patinka chick lit,” sako man sesė. “Tokios patinka”. Ir I do not care į kokią kategoriją ją norit pakabinti.