Dramblių girdytojai gal jau pastebėjo naują Saros Gruen knygos vertimą?
Tag: S.Gruen
Ir dar kartą apie dramblius
Atrodo, jog visai neseniai prasidėjo filmo “Vanduo drambliams” (pagal S.Gruen knygą) statymas, o dabar jau galima pamatyti šio filmo anonsą.
Mes apie knygą esan rašiusios čia
Kaip jums filmo anonsas? Gražus, ar ne?
K.Ž.G
Vis dar apie dramblius ir apie laiškus
Jau du kartus rašiau apie S. Gruen knygą “Vanduo drambliams”. Pirmąjį kartą išgyriau knygą, o antrajį kartą rašiau apie tai, kad lietuviškajame leidime nėra autorės surinktų nuotraukų, tad kreipiausi į leidyklą, kas išsiaiškinčiau, kodėl tos nuotraukos dingo. Visai neseniai, iškart po švenčių gavau šitą malonų atsakymą iš “Tyto Albos”:
“Laba diena,
Visų pirma – labai dėkoju, kad skaitote mūsų leidyklos knygas. Dėkoju ir už kritišką požiūrį, ir už skaitytojišką smalsumą. Atsakydama į Jūsų klausimą apie knygą “Vanduo drambliams” turiu pripažinti, kad dažnai galutinį rezultatą nulemia finansiniai svertai. Lietuvos rinka yra labai konservatyvi ir negreit pamilsta naujus autorius; todėl leisdami visiškai nežinomo rašytojo knygą, smarkiai rizikuojame. Taigi turime arba būti įsitikine komercine vienos ar kitos knygos sėkme, arba stengtis, kad nesėkmės atveju finansiniai nuostoliai būtų kiek galima mažesni. Fotografijos išties būtų suteikusios papildomo patrauklumo S. Gruen knygai, tačiau dėl su jomis susijusių finansinio bei koordinacinio pobūdžio keblumų buvo bendrai nuspręsta jų atsisakyti, kad ir kaip dėl to būtų gaila mums patiems. Žinoma, gaila dar ir dėl to, kad šios tikrai geros knygos lietuvių skaitytojai taip ir “neatrado”, ir kažin, ar fotografijų buvimas būtų padidinęs jos pasisekimą, kuris buvo tikrai labai menkas.
Dar kartą ačiū už tai, kad domitės ir skaitote. Stengsimės ateityje jūsų neapvilti.
Linkėjimai,”
Na, buvo taip, kaip keletas mūsų skaitytojų spėjo- finansinės priežastys nulėmė nuotraukų nebuvimą. Tikrai nemanau, jog tos nuotraukos būtų pritraukusios daugiau skaitytojų, bet manau, jog tie, kurie knygą vis dėlto nusipirko lietuviškai, nors galėjo nusipirkti kokį nors kitą jos leidimą, šiek tiek prarado. Labiausiai man gaila, kad iš laiško aišku, jog knyga netapo labai populiari Lietuvoje. Bet kadangi labai myliu “Tyto Alba” kaip leidyklą, tai noriu juos paraginti nenusiminti dėl prasto “Vanduo drambliams” pasisekimo Lietuvoje
Kaip jau minėjau 2011 mus turėtų pasiekti filmo, pastatyto pagal šią knygą, premjera, kur pagrindinį vaidmenį vaidina dabartinis dievukas Robert Pattinson ir smagioji Reese Witherspoon, tad pasisekimas filmui kone iš anksto garantuotas. O kadangi šios knygos leidimo teisę kaip tik ir turi Tyto Alba, o ne kokia kita leidykla, mėgstanti leisti knygas, jau po to, kai pasirodo pagal jas pastatyti filmai, 😉 tai S.Gruen knygos pirkimo skaičiai dar turėtų šoktelėti aukštyn.
Kai buvau knygynuose Lietuvoje mane kone pribloškė savipagalbos ir pseudopsichologinių knygų kiekis. Tai tokias knygas, reikia manyti, perka daug lietuvių skaitytojų. Apie visokius užsiprogramavimus ir būrėjų patarimus.
Oi kaip reikėtų užsiprogramuoti ir užsiburti nuo blogų knygų skaitymo ir paskaityti ką nors geresnio. Pavyzdžiui, S.Gruen”Vanduo drambliams”
K.Ž.G
Dingusių nuotraukų paieška
Vakar tinklaraštyje išgyriau S. Gruen “Vanduo drambliams“, o šiandien nuėjau į knygyną, kad mamytei nuprkčiau lietuviškąjį knygos leidimą. Ir tik grįžusi namo pamačiau, jog lietuviškajame leidime nėra nuotraukų! Na ir pyktelėjau.

Nežinau dėl kurių priežasčių tai įvyko, bet tikiuosi, kad tam yra rimta priežastis, nes čia jau, sakyčiau, meninio kūrinio sudarkymas. Juo labiau, kai autorė ne kartą interviu pabrėžia, jog ilgai ieškojo tų nuotraukų, derėjosi dėl jų teisių.
Net knygos pradžioje autorės rašytoje padėkoje sakoma: “Ačiū Ringlinų meno muziejaus archyvaro pavaduotojai Heidi Taylor, padėjusiai surasti įvairias nuotraukas ir apsaugoti jų autorių teises. Taip pat Barbarai Fox McKellar, leidusiai panaudoti jos tėvo fotografiją“, tačiau pačių nuotraukų knygoje nėra.
Nesmagu, kad kūrinio visuma nepasiekė lietuvių skaitytojų, nes nuotraukos, labai gražiai papildė tekstą.
Tai paėmiau ir parašiau leidyklai Tyto alba elektroninį laišką, kuriame pasiteiravau nuotraukų nebuvo priežasties. Jei gausiu atsakymą, būtinai jį publikuosiu čia.
K.Ž.G
Cirkas
Cirke esu buvusi gal tik porą kartų, bet nesu jo gerbėja. Nepatinka man nei ta pigi netikra prabanga, nei tie gyvūnai, be to, prieš daug metų teko susidurti su tikrai nemaloniu arogantišku cirko direktoriumi, tai į cirką neičiau net jei turėčiau nemokamus bilietus.
Viena mano daugiausiai kartų skaitytų knygų yra Jurijaus Nikulino“Beveik rimtai”, tai ji bent šiek tiek reabilitavo visą tą cirkinį reikalą mano akyse. Ilgą laiką J.Nikulino knyga (ją širdingai rekomenduoju visiems) buvo vienintelė mano skaityta knyga apie cirką. O paskutinėmis dienomis perskaičiau dar vieną – Sara Gruen “Vanduo drambliams” -ir tikrai nesigailiu.
Man visada smagu skaityti knygas, kurių autoriai, matosi, yra padarę esminį tiriamąjį darbą rašymo metu. S.Gruen ilgai ieškojo medžiagos įvairiuose archyvuose, lankėsi cirke, bendravo su ten dirbančiais žmonėmis, tad pati istorija yra nuostabiai sodrus geležinkeliu keliaujančio cirko gyvenimo aprašymas.
Taip jau sutapo, jog paskutinės dvi mano skaitytos knygos (ši ir Foer “Extremely Loud and Incredibly Close“)buvo su nuotraukomis, ir pradėjau galvoti, jog visai be reikalo suaugusiųjų knygose maža iliustracijų, nes jos tikrai gali pagyvinti pasakojimą ir suteikti jam gražių detalių.
Knygoje “Vanduo drambliams” yra daug nuotraukų su Amerikos didžiosios depresijos laikais veikusiųjų cirkų vaizdais, o tai tikrai padeda labiau įsijausti į knygos tekstą ir įsivaizduoti, kaip atrodė ta aplinka, kurioje neplanuotai po tėvų mirties atsidūria jaunasis Jacob Jankowski.

Knygos struktūra yra gana jau tokia tradicinė: Jacob Jankowski, kuriam jau berods 93 metai, gyvena senelių priežiūros namuose, kur kiekviena detalė, kiekvienas žmogus primena, jog jam skirtas laikas vis mažėja, ir jis mintyse grįžta į savo jaunystę. Negana to, jo gyvenimas nebepriklauso jam, jam nuolatos nurodinėja slaugės ir gydytojai, kurie tarsi pamiršo, jog jis ,nepaisant savo amžiaus, vis dar turi savo valią, savo norus ir bando išlaikyti savo privatumą ir orumą. Tie skyriai su senojo Jacob gyvenimo senelių namuose aprašymu yra nepaprastai stipriai parašyti, sukelia ir liūdesį ir pyktį ir sudaro puikų kontrastą greitam, triukšmingam, kvapą gniaužiančiam jaunojo Jacob laikui “Brolių Benzinių įspūdingiausio visoje žemėje cirke“.
Ir nors knygos meilės istorija nėra labai išskirtinė, aplinka, kurioje ji vystosi, yra tokia unikali ir mažai pažįstama, jog net gana nuspėjama meilės istorija neerzina.
S. Gruen knyga buvo nominuota įvairiems apdvanojimams, keletą jų gavo ir labai ilgai laikėsi New York Times populiariausių knygų sąraše. Keliuose knygynuose mačiau, jog šitai knygai dabar taikomos didelės nuolaidos ir ji dabar kanuoja šiek tiek mažiau nei 15 litų.
Manajame švediškajame leidime dar buvo ir interviu su autore, ir klausimai, kuriuos galima aptarti per knygų skaitymo “ratelius”. Beveik kaip “extra material”, kai perki DVD. Pagirtina iniciatyva, ar ne?
Šiandien sužinojau, jog pagal šitą knygą bus kuriamas filmas. Jacob vaidins R.Pattinson (tas pats, kur vaidina vampyrą Edward “Twilight” filmuose), gražiąją Maleną vaidins ne ką mažiau graži Reese Witherspoon, o Malenos vyrą August vaidins Christoph Waltz (nors anksčiau ėjo kalbos, jog šis vaidmuo atiteks Sean Penn). Labai laukiu šito filmo, nes knyga tiesiog prašosi ekranizacijos.
Ir nors knyga nepadėjo man pamilti cirko, labai džiaugiuosi, jog gavau gražią progą pažvelgti į visai nepažįstamą Brolių Benzinių įspūdingiausią visoje žemėje cirką.
K.Ž.G