Labai įdomi knyga. Nors gal ir neįdomi, nes ir taip aišku, kad šiferį pavogė Landsbergis. Bet čia tiems, kurie neskaito tarp eilučių arba net nežino, kad tarp eilučių irgi yra ką skaityt.
Jau ne kartą minėjau, kad Lietuvos istorijos mokiausi iš storos Šapokos knygos, tad pastoviai jaučiu, kad reikia užkaišyt romantines Lietuvos istorijos interpretacijas, na, ir kolchozai tuo metu buvo šviežia patirtis, toli gražu ne medžiaga tokiai knygai. Aš pati labai gerai prisimenu Karolio Poželos kolūkį, kuris buvo mano senelių kaime, bet kažkaip man tas kolūkis su mano kaimu ir seneliais daug bendro neturėjo. Seneliai gyveno vienkiemyje, atokiau nuo kaimo gyvenvietės, šeimos legendos byloja, kad sodybą vienkiemyje pavyko išsaugoti padarius gerą balių atsakingiems asmenims, kažkaip praslįsti, matyt, gerai patepus.
Kolūkio ferma stovėjo vos ne Švedkalnio kalno (piliakalnio) papėdėj, lygtais seneliai kartais ten eidavo, bet gal jau buvo pensininkai ir nebereikėjo, bet kokiu atveju, aš jų santykio su kolūkiu tuo metu nesupratau. Senelius ir jų į miestus išsilaksčiusius vaikus maitino sodybos sklypas – kaip įdomu buvo suvokti, kad taip buvo nuo amžių amžinųjų ir visa kolektyvizacija tų sklypelių dėka nenuėjo šuniui ant uodegos, nors teigiama, žinoma, buvo kitaip. Bet labai gerai atsimenu, kaip už talkas ir arklio paskolinimą (mums vaikams būdavo liepiama eit arklio parvest iš kaimynų) būdavo atsiskaitoma samagonu. Samagono butelkas baba slėpdavo pievoj. Matyt, kad namuose neužtiktų, jei ką. O gal kad senelis neišgertų ir būtų ką talkininkams duot?
Tai nors mano atsiminimuose tai jau buvo patys vėlyvieji kolūkiniai laikai, o knygoje apimamas laikotarpis iki maždaug 1965 metų, vis tiek buvo labai įdomu skaityti, vis galvojant, ką visi tie pokyčiai reiškė vieniems ar kitiems seneliams (kiti gyveno miestelyje), bet turėjo ir gyvulių ir daržų, ir šienų. Ką kolektyvizacijos kontekste reiškė tremtys, Holokaustas, partizaninis karas, ką visais laikais žmogui reiškia nuosavybė, ir ką reiškia bentras, t.y. niekieno turtas. Ir šiaip skyriai apie gyvulininkystę kolūkiuose – jautrioms sieloms geriau praleist, nes ten siaubinga buvo tas pirmasis dešimtmetis, kažkokia katastrofa.
Labai patiko, labai įdomu. Jei nevartėt knygos, dar pridursiu, kad joje pilna komunizmą šlovinančių eilėraščių, sunku patikėti, kokiam absurde reikėjo gyventi. Iš kitos pusės pagalvojau, kad visai nieko nežinau apie tai, kokia yra dabartinė žemės ūkio situacija. Būtų įdomu kažką va tokio koncentruoto paskaityti. Manau, ten irgi įdomių istorijų esama.
knyguziurkes.com 