Whistler

Kažkaip pirmą kartą perklausius knygą negalėjau pasakyti, kad ji man patiko. Prieš tai buvusioji autorės knyga “Tom Lake” iš vis man pasirodė biškį apie nieką. Bet kai nusprendžiau, kad vis dėlto perskaitymą reikia rašinėliu užfiksuoti ir pradėjau rašyti, kad šioje irgi panašiai kaip Ežere, pagalvojau, kad neatsimenu epizodų (dar kartą pamoka ilgai netempt su rašinėliais) ir dar kartą perklausiau knygą. Ir tada dar kartą pagalvojau, kad man visai patiko ši rami, santūri knyga ir kad galbūt aš be reikalo labiau ties ja nepameditavau.

Daphne ir jos įtėvis Eddie, antrasis jos motinos vyras, užmezga labai šiltą tarpusavio santykį, kuris greičiausiai daug stipresnis, nei Daphne su tikruoju jos tėvu. Ryšys, kuris randasi iš kažko daugiau nei giminystės ryšio, gal labiau iš sielų artumo, jaukumo būnant kartu. Deja, nelaimingas atsitikimas, į kurį jie abu patenka, išskiria juos keturiasdešimčiai metų, po kurių susitikus, suvoki, kad tai buvo metai, kai jie abu galėjo tuo gražiu santykiu džiaugtis, globoti ir saugoti vienas kitą. Prarastas laikas, niekaip nesugrąžinamas.

Judviejų susitikimas po tiek laiko sukelia abiem prisiminimų bangą – kas atsitiko, kai Daphnei buvo vos devyneri, kodėl Eddie po nelaimingo atsitikimo taip staiga dingo iš jos pasaulio, kodėl motina išsiskyrė su tokiu rūpestingu, švelniu ir patikimu vyru, sukūrė kitą šeimą, kurios dalimi mergaitė taip niekada ir netapo – tiesiog plūduriavo savo pasaulyje, įsikibus sesers, taip niekad niekieno ir nepaklausta, kas visdėlto nutiko tą snieguotos žiemos vakarą.

Knygoje nėra didelių posūkių, intrigų, kataklizmų, gal dėl to tas pirmas įspūdis toks ir buvo. Bet man ji buvo pilna švelnumo, tikro santykio, reflektavimo apie prabėgusį gyvenimą ir koks jis galėjo būti, ir bandymo prasmingai išnaudoti laiką, kuris dar liko. Ramiai ir pilnatvėje. Knygoje taip pat paliečiama homoseksualumo tema ir gėjų realybė aštuntam dešimtmetyje, kai būdavo visiškai normalu “pasislėpti” tradicinėje šeimoje, gimdyti vaikus ir toliau palaikyti tvirtą vyrišką draugystę “nuo universiteto laikų”.

Rekomenduoju ieškantiems būtent tokios – švelnios, negreitos, gal kiek liūdnos knygos.