Normal girl

Kažkaip taip jau supuolė, kad dvi tokias knygas skaičiau iš eilės – jaunų autorių (Molly Jong-Fast ir Gabrielės Grušaitės). Na, Molly Jong-Fast “Normal girl” parašė, kai jai buvo vos virš dvidešimties, dabar jau koks geras dešimt metų nuo to praėjo. Knygą susiradau ir parsisiunčiau, nes ją aptikau skaitydama Ericos Jong autobiografiją, kur ji užsiminė, kad duktė parašė knygą (ir ten ji pamatė, kokia ji mama).

Šiaip knygos apie narkomanus manęs labai nežavi, arba dar neskaičiau tokios, kuri sužavėtų, nes istorija daugmaž visada vienoda, o pabaiga paprastai arba tokia, arba tokia. Šioje Molly Jong-Fast knygoje irgi aprašomas narkomanės (jos pačios) nuopolis ir gelbėjimasis, kuris yra A-list žmonių (na, tokių VIP VIP’ų, kiek supratau) gyvenimo kasdienybė (pastoviai kraujuojanti nosis nuo kokaino, subadytos rankos, pastovus reabilitavimasis, AA). Na, žodžiu, paskaitai, sužinai. Knygoje buvo gan daug visokių man nelabai aiškių žodžių ar reiškinių, kurie numaniau ką reiškia, bet tiksliai žinomi gali būti tik prisilietusiems prie tos aplinkos ir žmonių, pvz., minimas laikraščio šeštas puslapis, kuris tikriausia yra kažkas  panašaus į mūsiškį “Gyvenimo būdą”, ar panašiai. Motyvacijos aiškintis, kas yra vienas ar kitas dalykas nelabai turėjau, taip perskaičiau ir tiek.

Autorė daug kur šmaikštauja, skaitydama jaučiau, bet tikriausiai daugelio bajerių irgi dėl kalbos ypatybių nelabai supratau, na, tiek to. Gal ši knyga aktualesnė paaugliams ar mėgstantiems skaityti apie narkomanus, man šį kartą ši knyga buvo aktualesnė ant viršelio parašyta Jay McInerney citata: “Parents everywhere should be horrified by this deeply impressive debut.” Horrified – yes, fascinated – no.

Molly ir Erica, įsivaizduoju, maždaug tuo metu, kai buvp išleista knyga

M.Jong-Fast yra parašius dar dvi knygas, nenurašau šios rašytojos, būtų visai smalsu paskaityti, bet kol kas man Ericos Jong knygos yra arčiau dušios ir jai teikiu pirmenybę. O simpatiją autorei jaučiu už šitą įvykį, kurį radau viename straipsnyje apie jos šeimą:

The four-bedroom apartment came with flat-screen televisions, which the couple are tearing out, along with the wet bar, in order to make space for books. “Swear to God,” she said, “there are no bookshelves.”

Molly Jong-Fast su mama. Dar nesidomi skraidymais

Molly Jong-Fast apie savo mamą čia.

Erica Jong apie šiuolaikinę tėvystę (žiūr. video ir article).

2010 m. verstinės knygos rinkimai

Kader Abdolah. Mečetės namai. Iš olandų k. vertė Birutė Mumėnaitė.
Philippe Claudel. Pilkosios sielos. Iš prancūzų k. vertė Alina Kiliesaitė.
Herta Müller. Amo sūpuoklės. Iš vokiečių k. vertė Antanas Gailius.
Ugo Riccarelli. Tobulas skausmas. Iš italų k. vertė Pranas Bieliauskas.
Elif Shafak. Stambulo pavainikė. Iš anglų k. vertė Eglė Bielskytė.
Graham Swift. Vandenų žemė. Iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys.

Iš šitų knygų skaičiau tik vieną – “Stambulo pavainikę”, namie dar turiu “Vandenų žemę”, bet dar neskaityta. Noriu paskaityt ir kitas, bet tikriausiai jau nebespesiu iki balsavimo pabaigos. Tai ką, ir vėl balsuosiu labai “objektyviai”?

Beje, šiems rinkimams jaučiu ypatingą simpatiją, nes per juos atradau savo Veronesi 🙂

Balsuoti galite čia (ti tie, kurie perskaitė visas 😛 )

Diena 5 Knyga, kuri daro tave laimingą

K.Ž.G

Iškart pagalvojau apie Helene Hanff  knygą 84 Charing Cross Road. 

Amerikietė rašytoja H.Hanff jaučia didelę meilę britų literatūrai. Ieškodama tam tikrų knygų ir tam tikrų leidimų ji parašo laišką Marks&co antikvariate (įsikūrusiame adresu 84 Charing Cross Road) dirbančiam Frank Doel.

Ir tada viskas prasideda… 20 metų Helene ir Frank susirašinėja, 20 metų Helene užsiprašo tam tikrų knygų, o knygyno darbuotojai su dideliu užsidegimu jai tų knygų ieško ir jas siunčia. Helen taip pat padeda knygyno darbuotojams ir Frank šeimai, kadangi 1949aisiais po karo vis dar buvo jaučiamas didelis prekių trūkumas. Tai per vandenyną keliauja kojakelnės, konservuota mėsa, knygos ir nuostabūs nuostabūs laiškai.

Helene- įdomi, aštri moteris su labai aštriu liežuviu, o Frank- tikras anglas, su geromis džentelmeno manieromis, tai galite įsivaizduoti, koks smagus jų susirašinėjimas.

Šitą knygą tai tikrai visiems rekomenduoju perskaityti. Visada toks geras jausmas apima, kai ją skaitau. Ir niekaip nesuprantu, kodėl man niekas nėra apie šitą knygą sakęs? Ar visiems ji taip patinka, kad žmonės nori pasilaikyti ją sau? Nesuprantu, kaip per tiek metų aš galėjau šitą knygą “pražiūrėti”

Yra ir filmas sukurtas- dalį jo galite pažiūreti čia (Frank Doel vaidmenį atlieka A.Hopkins)

KŽL

Kiekviena knyga, kurios noriu, kurios laukiu, kurią gaunu, daro mane  laimingą