Kokie įspūdžiai iš knygų mugės? Didžiausi įspūdžai apie save – kad buvau ganėtinai šaltakraujiška, raconali ir susitvardžiusi, ir neišsikrausčiau iš proto pamačiusi krūvas naujų knygų. Dabar vis galvoju, kodėl? Gal todėl, kad taip teikiausi visą tą laiką, kai laukiau mugės, o gal perdegiau belaukdama? Gal tiesiog jaučiau, kad tai nėra svarbiausia knygų mugės diena, nes šiais metais einu ne prisipirkti knygų, kurių nėra kur namie padėti, o pamatyti rašytojų, pasiklausyti diskusijų?
Net keista, kokia maža krūvelė iškraustyta iš kuprinės… Tokia:
Beatos virtuvę nusipirkau nusprendusi, kad tingiu nusirašinėti pusę iš draugės paskolintos knygos. Kad patikėtumėt, kokie hipnotizuojantys Ilzės Butkutės eilėraščiai, kurių laukiau nuo rugsėjo, nusipirkau net dvi jos knygas! Gabijos Grušaitės knygą nusipirkau pagal planą, o štai Liudmilą Ulickają netikėtai prisiminiau (iš diskusijos bloge) ir susiradusi nusipirkau – už 5 lt ir už 10 lt. Pagal planą nenusipirkau Silvos Rerum II, bet tai padarysiu rytoj. Norėjau nusipirkti M.V.Llosa knygas, bet jas galiu pirkti pagal knygų klubo akciją(4 už 50 lt), o aš niekaip nerandu kitų dviejų knygų iš pasirinktinų, kurių norėčiau. Gal kas nori su manim kartu nusipirkt? Planuota I.Allende “Sala po vandenynu” man pasirodė per brangi net mugės sąlygom – nedegu jos perskaityti, pakentėsiu. Nužiūrėjau dar keletą knygų, brandinu mintis apie jas, žiūrėsiu, ar pasiduosiu emocijai, ar ne, jei pasiduosiu, tai prisiduosiu.
Krūvelę nupirkau ir savo kukuliams – knygelių spalvinimui ir darbeliams ir dvi tokias gražias, kurias iš karto galėsim skaityti.
Taigi, pradėjau nuo pirmosios dienos rezultatų, bet gi ir kai ką daugiau nuveikiau. Nors diskusija apie kalbos norminimus ir kultūrą man jau pradeda įgristi, susidomėjau diskusija “Kokia yra literatūros kalba?”. Diskusijoje dalyvavo L.Vaicekauskienė, M.Adomėnas (mano apygardoje išrinktas seimo narys), R.Drazdauskienė, A.Gailius, ponia Smetonienė, o pabaigoje pasisakė ir ponas iš Kalbos inspekcijos, jei gerai nugirdau – Smalinskas (įtariu, kad čia tas pats apie kurį savo straipsnyje kalbėjo K.Sabaliauskaitė toje vietoje, kur Jonučiui buvo įteiktas apdovanojimas už kalbos taisyklingumą). Kaip jau tikriausiai supratote, diskusija vyko apie tai, kokia diskusija dabar vyksta visuomenėje apie kalbos kontroliavimą. Man įdomiausia buvo klausytis L.Vaicekauskienės, jos patirčių ir nuostabos dėl reakcijos, kuri kilo, kaip ji sako “mokslininkei pareiškus savo nuomonę”, kaip kolegos ir kiti žmonės ją vadina “drąsia” už tos nuomonės pareiškimą. Jums nekvepia? Man kvepia blogai, kvepia tarybiniais laikais, kai egzistavo tik vienintelė oficiali nuomonė ir nieko daugiau. Ir nors manau, kad šia tema yra nesusikalbėjimo tarp diskutuojančių pusių, mane truputį šokiravo šioks toks apsilojimas tarp Vaicekauskienės ir Smetonienės, kai pastaroji į Vaicekauskienės argumentus pradėjo atsakinėti frazėmis: “čia tau taip atrodo” ir panašiai. Tokie posakiai nuskamba kaip normalių argumentų neturėjimas ar kažkas panašaus ir nubraukia visus kitus prieš tai pasakytus argumentus. Tai va.
Po šios diskusijos dar truputį paklausiau apie “Literatūros kritikos ateitis ir dabartis”, kur D. Mitaitė iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pasakė, kad kiteratūros kritikos situacija Lietuvoje yra bejėgiška, o didžiausios diskusijos institute vyksta skirstant knygas prie popso ir nepopso. Ji minėjo, kad LLTI puslapyje kasmet skelbia kažkokių knygų (lyg geriausių, lyg ir kūribiškiausių, nepamenu) sąrašą, bet aš to sąrašo niekaip nerandu dabar, o būtų įdomu pažiūrėti.
Galiausiai dar pavaikštinėjau po Vaikų salę.
Dar buvau sustojusi pakalbėti su knygų skaitytuvų pardavėju. Niekaip negaliu apsispręsti, ar noriu to skaitytuvo, ar ne. Na, noriu, tik nežinau, ar jis patiks, ar ne. Prašau atsiliepti visus, juos turinčius. Negaliu suprast, ar man bus malonu tokį daiktą skaityti, net laikydama rankose negalėjau suprast. Bent jau tas, kurį pristatė mugėje man nepatiko, nes kontrastingumas kažkos per mažas, pats pardavėjas sakė, kad Kindle ar Sony Reader jis didesnis. Tai man visai galva susisuko. Bandysiu atsukt atgal.
O kad nepamirštume savo teisių, Mariaus Jonučio priminimai:
Viskas, einu miegot.
|ate|
knyguziurkes.com 
