Ech, tie skandinavai. KŽG, danai irgi skandinavai, ar skandinavai negalvoja, kad danai yra skandinavai?
Luka. Jis ar ji? Italijoj – jis, knygoj – ji. Mane užbūrusi knyga – labai patiko. Apie tai, kaip kartais gyvenimas sustabdo skubančius, atima vieną pojūtį, kad atrastum kitą, kad įsiklausytum ir suprastum.

Gaila, kad neturiu namuose, tai negaliu pavartyti ir prisiminti detalių, bet mielai imčiau skaityti dar vieną kartą (jei tik tos kitos iš lentynų taip baisiai nerėkautų).
Po Lukos kas kartą čiupdavau kitas šito autoriaus knygas Kitokia šviesa ir Spalio tylėjimas, bet neberadau to, kas buvo Lukoj. Ech, gaila 😦
|pusiasalio žiurkė|
Aš Spalio tylėjimą kramčiau kažkada, tai atsimenu tik siužeto idėją ir tokį diiidelį jausmą, neatsimenu ar mano jaustą ar rašytojo tiek aprašinėtą ir gvildentą, kad nebeatskyriau ar įkalbėtas ar tikras…Tačiau tuo metu nuo Lukos atbaidė.
O rekomendavo vertimo dėstytoja, kaip l.gerą vertimą. Aš tiesiog skaičiau, vertimo nevertinau, nelyginau.