Dingusių nuotraukų paieška

 

Vakar tinklaraštyje išgyriau S. Gruen “Vanduo drambliams“, o šiandien nuėjau į knygyną, kad mamytei nuprkčiau lietuviškąjį knygos leidimą. Ir tik grįžusi namo pamačiau, jog lietuviškajame leidime nėra nuotraukų! Na ir pyktelėjau.

Mano skaitytame švediškame knygos leidime nuotraukos buvo

Nežinau dėl kurių priežasčių tai įvyko, bet tikiuosi, kad tam yra rimta priežastis, nes čia jau, sakyčiau, meninio kūrinio sudarkymas. Juo labiau, kai autorė ne kartą interviu pabrėžia, jog ilgai ieškojo tų nuotraukų, derėjosi dėl jų teisių.

Net knygos pradžioje autorės rašytoje padėkoje sakoma: “Ačiū Ringlinų meno muziejaus archyvaro pavaduotojai Heidi Taylor, padėjusiai surasti įvairias nuotraukas ir apsaugoti jų autorių teises. Taip pat Barbarai Fox McKellar, leidusiai panaudoti jos tėvo fotografiją“, tačiau pačių nuotraukų knygoje nėra.

Nesmagu, kad kūrinio visuma nepasiekė lietuvių skaitytojų, nes nuotraukos, labai gražiai papildė tekstą.

Tai paėmiau ir parašiau leidyklai Tyto alba elektroninį laišką, kuriame pasiteiravau nuotraukų nebuvo priežasties. Jei gausiu atsakymą, būtinai jį publikuosiu čia.

K.Ž.G

Viešas meilės Twilight serijai skelbimas

Ignoravau ir priešinausi ilgai. Stengiausi nekreipti dėmesio, bet kartą knygyne paėmiau į rankas pirmąją serijos knygą, pradėjau skaityti pirmą puslapį, o po to jau atsitraukti nesugebėjau. Pirmą dieną nusipirkau dvi knygas, o vėliau nusipirkau dvi paskutiniąsias. Jei būčiau galėjusi atsidėti vien skaitymui, tai būčiau perskaičiusi po knygą per dieną.

Kalbu, žinoma, apie Stephanie Meyer “Twilight” seriją. Pati sakiau, jog paaugliška Bellos ir vampyro Edward meilės istorija mažų mažiausiai netinka skaityti solidžioms trisdešimtmetėms, kurios ką tik susilaukė mažutėlio. Jog egzistuoja labiau tinkamesnės knygos, kurias apsiskelbusi perskaičiusi nesulauksiu pašaipių komentarų ir akių vartymo iš draugų ir kolegų. Jog amžius ne tas, jog interesai jau kitokie.

Bet žinot ką? Dabar visiems atvirai sakau, jog perskaičiau ir man LABAI patiko. Ir nesigėdinu dėl to. Gal gerai, kad knygos nebuvo tada, kai man buvo 14 ar 15 metų, tada tai jau turbūt patologiškai būčiau įsimylėjusį rimtąjį, protingąjį Edward, o į gyvus nevampyrškus berniukus nebūčiau net pažvelgusi.

I mokyklinius šokius galima nueiti ir su vampyru

Galima pavartyti akis dėl kalbinės stilistikos, galima surasti spragų pačioje istorijoje, galima teigti, jog pasakojimas “nusivažiuoja” (paskutinė knyga tikrai nebuvo tokia gera kaip pirmoji), bet faktas lieka faktu- atsitraukti neįmanoma. O juk ir skaičiau  tą seriją ne dėl kalbos grožio ar giliausių veikėjų charakterių. Skaičiau, nes negalėjau neskaityti. Pamenat tą jausmą (man jis dažniausiai būdavo vaikystėje), kai negali užversti knygos? Kai nueini į virtuvę, viena ranka tepi sumuštinį, o kitoje- laikai atverstą knygą? Kai nerūpi nei kokios TV laidos, nei į kiemą eiti norisi, nes turi būtinai tuoj pat sužinoti, kuo viskas baigsis? Tai būtent tas jausmas nepaleido manęs. Viena ranka intensyviai stumdžiau vežimą, o kitoje laikiau kurią nors vieną iš serijos knygų.

Tai kodėl aš čia vėl užsivedžiau rašyti apie “Twilight” seriją? Tuoj paaiškinsiu. Seriją sudaro keturios knygos: “Saulėlydis”, “Jaunatis”, “Užtemimas” ir “Brėkštanti aušra”.

Naujausia knyga Twilight serijoje

Yra ir penktoji, kurią autorė rašė iš Edwardo, o ne Bellos pozicijos, bet jos turinys anktyvojoje rašymo stadijoje “nutekėjo”, ir autorė nusprendė jos netaisyti ir neperrašyti, o tiesiog publikuoti juodraštį internete. Bet visai neseniai S.Meyer internetiniame puslapyje buvo paskelbta, jog ji išleidžia dar vieną knygą šioje serijoje: “The Short Second Life of Bree Tanner”. Ši naujausia knyga yra novelė, kurios S.Meyer iš pradžių nemanė publikuoti, o rašė kaip “pratybas”, o vėliau planavo įtraukti į Twilight enciklopediją. Bet filmo “Eclipse” kūrėjai vampyrei Bree suteikė didesnį vaidmenį filme nei knygoje, S.Meyer leido jiems į scenarijų įtraukti ir novelėje užrašytą istoriją, o tuo pačiu nusprendė ją ir atskirai išleisti. 

Na, aš esu šiek tiek skeptiška, bet žinom, kuo tas mano skepticizmas baigėsi praėjusį kartą: keturiomis perskaitytomis knygomis, išžiūrėtais filmais, mano mažosios sesės užkrėtimu šita manija, DVD pirkimais ir dienų skaičiavimais iki naujojo filmo premjeros (liko 87).

K.Ž.G