Day: April 23, 2010

Ar tau negėda?

~ knyguziurkeG ~ 2 Comments

Vakar galvojau apie skirtumus tarp knygų suaugusiems ir vaikams, tai prisiminiau “Hario Poterio” leidimo viršelius, kurių yra net keletas varijantų

Sholastic leidyklos viršelis (JAV)
Bloomsbury (JK) vaikiškasis leidimas
Bloomsbury (JK) leidimas suaugusiems

Bloomsbury naujas Signature leidimas, skirtas naujai, HP dar neskaičiusiai kartai, knygynuose pasirodys šių metų lapkričio mėnėsį

Internete radau paaiškinimą, kodėl egzistuoja skirtingi viršeliai suaugusiems ir vaikams. Pasirodo, mes, suaugusieji, gėdinamės skaityti apie Harį Poterį viešose vietose, tad Bloomsbury leidžia Hario Poterio knygas suaugusiems su suaugusiškais viršeliais.

Aš pati skaičiau HP knygas su vaikiškais viršeliais, ir man net į galvą neatėjo gėdytis. Paskutiniąją knygą nusipirkau vos tik iškėlusi koją iš lėktuvo Kopenhagos oro uoste ir traukinyje namų link. Buvau labai įsitraukusi į pačią istoriją, tai tikrai nemąsčiau, ką kiti pagalvos.

Bet… Yra knygų, kurių aš per daug nedemonstruoju, kai skaitau jas viešajame transporte arba parke. Pigius ir laaabai blogus meilės romaniūkščius skaitau tik namie.

Dar esu nusipirkusi sau dvi savipagalbos knygas (mea culpa), tai ir jų viršelių per neafišavau.

Rašau ir pati nesuprantu, ko aš čia gėdinuosi, ir koks skirtumas, ką žmonės pagalvos. Juk skaitau tai dėl savęs. Be to, kokio nors premijos laureato knyga tikrai turėtų neutralizuoti neigiamą blogos literatūros poveikį:-)

O tu ar gėdiniesi kai kurių skaitomų knygų?

K.Ž.G

And the winner is…

~ knyguziurkeG ~ 7 Comments

Išrinkta vertingiausia 2009 metų verstinė knyga!

Štai ką savo tinklapyje rašo Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga:

Balsuoti už vertingiausią knygą LLVS tinklalapyje buvo galima nuo 2010 m. vasario 22 d. iki balandžio 15 d.
Balandžio 23 d. – Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos būstinėje LLVS paskelbė Metų verstinės knygos rinkimų rezultatus.
Iš viso balsuota 1236 kartus.
Daugiausiai balsų (22 %) surinko Orhano Pamuko knyga „Stambulas: prisiminimai ir miestas“, kurią išleiido leidykla „Tyto alba“.
Nuo „Stambulo“ nedaug atsiliko (20 % balsų) lenkų rašytojo Wiesławo Myśliwskio „Traktatas apie pupelių gliaudymą“.
Italo Sandro Veronesi romanas „Ramus chaosas“ surinko 15 % balsų.
Amerikiečio Samo Savage‘o romaną „Firminas: metropolio prasčioko nuotykiai” labiausiai pamėgo 14 % balsuotojų.
Airio Josepho O’Connoro „Atpirkimo krioklys“ sulaukė 13 % skaitytojų palaikymo.
Ingmaro Bergmano „Fani ir Aleksandras“ labiausiai patiko 10 % balsuotojų.
Brito Jameso Meeko romanas “Meilės aktas” užėmė septintą vietą.

Tad sveikinu ir patį O.Pamuk, ir vertėją iš turkų kalbos Justiną Pilkauskaitę, ir Tyto Albą, ir skaitytojus, kurie su O.Pamuk kūryba (už kurią 2006-aisiai gauta Nobelio literatūros premija) gali susipažinti skaitydami aukštos meninės vertės kūrinio vertimą į lietuvių kalbą.

Aš tai ypatingai džiaugiuosi todėl, kad kaip tik dabar ir skaitau šią laimėjusią knygą. Perskaičiau daugiau nei 300 puslapių, tad pritariamai linkčioju galva- laimėjo tikrai gera knyga.

K.Ž.G (užsimaniusi nuvažiuoti į Stambulą)


Mano knygų 100 (vienuolika): gyvenimo pasirinkimas

~ kzL ~ 6 Comments

KŽG jau rašė apie baisias ir liūdnas knygas, rašė ir apie draudžiamas knygas. Ši knyga buvo uždrausta Lenkijoje, taip rašo ant knygos atvarto (vargšai draudėjai, aišku, kad paskatino mane paimti ir pažiūrėti, ką gi ten reikia drausti, draudimo nelabai suprantu iki šiol) ir daug kitur (čia radau ieškodama knygos viršelio):

The book has been banned from many libraries throughout its publication history. As recently as 2002, the book was pulled from the shelves of the La Mirada High School Library in California by the Norwalk-La Mirada High School District because of a parent’s complaint about its sexual content. However, after students voiced protest and the American Civil Liberties Union (ACLU) sent a letter to the school district requesting that the district reverse its actions, the book was subsequently reinstated the next year.

William Styron Sofijos pasirinkimas. Ši knyga yra viena geriausių mano skaitytų knygų. Ir viena baisiausių ir liūdniausių, bet ir geriausių. Perskaičiau ją gal prieš metus ar daugiau, bet iki šiol prie jos sugrįžtu, dažnai apie ją galvoju.

Autorius

Labai sunku pasakyti, apie ką knyga. Apie daug ką. Perskaičius ankščiau parašytą tekstą lyg pradedu suprasti, dėl ko vis norima knygą uždrausti – dėl sekso scenų, kurios man visiškai neužkliuvo ir kurios visiškai nėra knygos akcentas. Jei ne ši citata, tikriausiai taip ir nebūčiau sugalvojusi. Nes man ši knyga apie begalinį dvasinį skausmą, tokį begalinį, kad net sunku aprašyti.

Knygoje susipina dvi siužetinės linijos: Sofijos gyvenimas dabar, Amerikoje, kuri ji graži žavi šviesiaplaukė ir jos gyvenimas prieškario ir karo metų Lenkijoje. Ir skaitant ta žavioji panelė, kurią įsimyli kas antras pamatęs jaunuolis, pavirsta dukterimi, žmona, motina, žmogumi, karo metais išgyvenusia neįmanomus dalykus. Ar tikrai išgyvenusia? Fiziškai – taip, bet dvasiškai… tikriausiai ne.

Ieškant knygos, daugiausia nuorodų iškrenta apie Meryl Streep, kuri pagal šią knygą pastatytame filme vaidino Sofiją ir laimėjo už tai Oskarą. Senas filmas, kažin ar įmanoma gauti Lietuvoj pažiūrėti, bet man gal užteks knygos, neabejotinai vienos iš geriausių.

|L|