Cirkas

Cirke esu buvusi gal tik porą kartų, bet nesu jo gerbėja. Nepatinka man nei ta pigi netikra prabanga, nei tie gyvūnai, be to, prieš daug metų teko susidurti su tikrai nemaloniu arogantišku cirko direktoriumi, tai į cirką neičiau net jei turėčiau nemokamus bilietus.

Viena mano daugiausiai kartų skaitytų knygų yra Jurijaus Nikulino“Beveik rimtai”, tai ji bent šiek tiek reabilitavo visą tą cirkinį reikalą mano akyse. Ilgą laiką J.Nikulino knyga (ją širdingai rekomenduoju visiems) buvo vienintelė mano skaityta knyga apie cirką. O paskutinėmis dienomis perskaičiau dar vieną – Sara Gruen “Vanduo drambliams” -ir tikrai nesigailiu.

Man visada smagu skaityti knygas, kurių autoriai, matosi, yra padarę esminį tiriamąjį darbą rašymo metu. S.Gruen ilgai ieškojo medžiagos įvairiuose archyvuose, lankėsi cirke, bendravo su ten dirbančiais žmonėmis, tad pati istorija yra nuostabiai sodrus geležinkeliu keliaujančio cirko gyvenimo aprašymas.

Taip jau sutapo, jog paskutinės dvi mano skaitytos knygos (ši ir Foer “Extremely Loud and Incredibly Close“)buvo su nuotraukomis, ir pradėjau galvoti, jog visai be reikalo suaugusiųjų knygose maža iliustracijų, nes jos tikrai gali pagyvinti pasakojimą ir suteikti jam gražių detalių.

Knygoje “Vanduo drambliams” yra daug nuotraukų su Amerikos didžiosios depresijos laikais veikusiųjų cirkų vaizdais, o tai tikrai padeda labiau įsijausti į knygos tekstą ir įsivaizduoti, kaip atrodė ta aplinka, kurioje neplanuotai po tėvų mirties atsidūria jaunasis Jacob Jankowski.

Lietuviškasis knygos leidimas

 Knygos struktūra yra gana jau tokia tradicinė: Jacob Jankowski, kuriam jau berods 93 metai, gyvena senelių priežiūros namuose, kur kiekviena detalė, kiekvienas žmogus primena, jog jam skirtas laikas vis mažėja, ir jis mintyse grįžta į savo jaunystę.  Negana to, jo gyvenimas nebepriklauso jam, jam nuolatos nurodinėja slaugės ir gydytojai, kurie tarsi pamiršo, jog jis ,nepaisant savo amžiaus, vis dar turi savo valią, savo norus ir bando išlaikyti savo privatumą ir orumą. Tie skyriai su senojo Jacob gyvenimo senelių namuose aprašymu yra nepaprastai stipriai parašyti, sukelia ir liūdesį ir pyktį ir sudaro puikų kontrastą greitam, triukšmingam, kvapą gniaužiančiam jaunojo Jacob laikui “Brolių Benzinių įspūdingiausio visoje žemėje cirke“.

Ir nors knygos meilės istorija nėra labai išskirtinė, aplinka, kurioje ji vystosi, yra tokia unikali ir mažai pažįstama, jog net gana nuspėjama meilės istorija neerzina.

S. Gruen knyga buvo nominuota įvairiems apdvanojimams, keletą jų gavo ir labai ilgai laikėsi New York Times populiariausių knygų sąraše. Keliuose knygynuose mačiau, jog šitai knygai dabar taikomos didelės nuolaidos ir ji dabar kanuoja šiek tiek mažiau nei 15 litų.

Manajame švediškajame leidime dar buvo ir interviu su autore, ir klausimai, kuriuos galima aptarti per knygų skaitymo “ratelius”. Beveik kaip “extra material”, kai perki DVD. Pagirtina iniciatyva, ar ne?

Šiandien sužinojau, jog pagal šitą knygą bus kuriamas filmas. Jacob vaidins R.Pattinson (tas pats, kur vaidina vampyrą Edward “Twilight” filmuose), gražiąją Maleną vaidins ne ką mažiau graži Reese Witherspoon, o Malenos vyrą August vaidins Christoph Waltz (nors anksčiau ėjo kalbos, jog šis vaidmuo atiteks Sean Penn). Labai laukiu šito filmo, nes knyga tiesiog prašosi ekranizacijos.

Ir nors knyga nepadėjo man pamilti cirko, labai džiaugiuosi, jog gavau gražią progą pažvelgti į visai nepažįstamą Brolių Benzinių įspūdingiausią visoje žemėje cirką.

K.Ž.G

Ką skaito velykiniai zuikiai?

 

Emigrantams kartais priekaištaujama, jog jie per daug idealizuoja kitas valstybes ir jose esančias tradicijas. Gal ir mane galima kaltinti tuo pačiu, bet kai kurios kitų šalių tradicijos, manyčiau, yra labai teigiamos ir būtų smagu, jei jos ir Lietuvoje prigytų. Štai, pavyzdžiui, Norvegijoje yra stipri tradicija velykinių laisvadienių metu skaityti detektyvus. Påskekrim (Påsk- Velykos, krim- kriminalas) sąvoka Norvegijoje atsirado jau praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, nes būtent pavasarį velykiniu laikotarpiu buvo leidžiami kriminaliniai romanai. Ten net kasmet yra renkama viena knyga, kuri oficialiai tampa metų velykiniu detektyvu. 

Šiais metais buvo išrinkta Anne Holt knyga”Moneyman”  (originalo kalba-“Pengemannen”). Keletas šios autorės knygų yra išverstos ir į lietuvių kalbą: “Pezidentės pasirinkimas”, “Tai, kas mano”, “Tai, kas nekada neįvyksta”.

Juk galima pasvajoti, kad tokia tradicija skaityti knygas per Velykų šventes atsirastų ir prigytų ir Lietuvoje. Paridename kiaušinius, suvalgome velykinio pyrago ir susėdame skaityti.

K.Ž.G

Reader

Vakar vakare iš Airijos su dideliu čimodanu (nu, čimodan, pagodi!), kurį abi sukibusios tempėm į trečią aukštą, atvažiavo mano pati vyriausia pusseserė. Kad būtumėt žinoję kaip aš susinepatoginau, kai ji ištraukė mano taip lauktą knygų krovinį – jis apėmė tikrai keletą tūkstančių puslapių! Taigis, atkeliavo šešios knygos, kurias aš iš antrų rankų pirkau Amazonėj. Pvz., Zadie Smith White teeth ir David Baldacci Absolute power, kurią man rekomendavo Marta, man kainavo lygiai po 0,01 pensą plius siutimo išlaidos iki Airijos (nors dažnai rašo, kad International deliveries available, Lietuva į tą International dažnai nepapuola :(, taigi keliauja į Airiją). Knygos beveik kaip naujos, kaip asmeniniam naudojimui tai super! Abi apytiksliai kainavo 30 Lt, visai neblogai :). J.C.Oates Blonde  kainavo 4,64 svaro, po “už dyką” nebuvo, tai ėmiau, kas buvo pigiausia ir geros būklės. Na, ir knygutė tokia gerulė, gi viena iš storiausių, kurias KŽG skaitė 2009 m.

Tai va. O šito didelio marmalo būtų nebuvę, jei aš, pvz., turėčiau tokį gražų ekranėlį, kaip turi mano pusseserė. Ekranėlis vadinasi Sony Reader. Apsvaigau iš balto noro jį įsigyti NOW! Na, bet pakvėpavau giliai ir nusprendžiau, kad reikia išsinagrinėti, kas-kur-kada, pasitarti su KŽG, ir tik tada jau pirkti (o gal panorėsiu ir praeis?). Dar pakvėpuosiu giliai. Labai jau mane sužavėjo, kad ta didelė krūva knygų gali sutilpti į tą mažą daiktą, kurį tada jau tikrai gali visur tampytis su savim ir (galbūt) greičiau tirptų ta eilė, kurioj stovi mano knygos.

Na, o brangusis man ką tik pasakė, kad nenustebs, jei ras mane vieną dieną namuose užverstą knygomis (gyvą/vos gyvą/negyvą). Taip neatsitiktų su tokia elegantiška plastmasine knygute 🙂 🙂 🙂 (gaila, gimtadienis tik kitais metais 😦 ). Iš tikrųjų tai tas iš Airijos atvažiavusias knygas jau nebežinau, kur reikės įgrūsti…

|susimaišiusi knyginiuose jausmuose|