Back to business

Žemėlapyje pažymėtas knygų migracijos kelias

Šiandien iš vienų namų parsiradau namo į kitus namus. Iš Klaipėdos atkeliavau į kitą Baltijos pusę. Pabuvau su tėveliais ir sesute, prisivalgiau “barankų” su sviestu, pažiūrėjau lietuvišką televiziją (vartau akis), prisiskaičiau žurnalų (superduper dizainerė pasakoja apie tai, kaip ji įrenginėja savo namus, o žurnalistė net ir tokiame reportaže sugeba įterpti, kad dizainerė labai jau lieknos dailios figūros, bet dietų ji, žinoma, nesilaiko. Pusryčiams suvalgo varškės, o vakare nepersivalgo.) Bet per daug nenuklysiu į lankas, o eisiu prie knygynių reikalų. Svarbiausi jų:

  • Ilgi ilgi ir dažni apsilankymai knygynuose (ačiū, sesut, kad leidai man ten taip ilgai būti)
  • Didelės dalies mano namų bibliotekos persiuntimas iš Lietuvos į Švediją
  • Susitikimas su mylima knygų žiurke L (Bučkis, mano drauge)
  • Apsilankymas tikroje nuostabioje spaustuvėje.(Jau ruošiame reportažą iš ten)

Kai tik išsimiegosiu, taip ir detaliai aprašysiu visus tuos knygynius gražumus Lietuvoje. O dabar einu išsikrauti atsivežtų knygų.

Iš IKEA užsisakysim dvi milžiniškas knygų spintas iki pat lubų. Prieš važiavimą į Lietuvą žadėjom pirkti vieną. Dabar tikrai pirksim dvi.

K.Ž.G

Treji metai be Kurt Vonnegut ir 88 su juo

11+11=22                    11/11/22 

Kurt Vonnegut gimimo diena. O rytoj (04/11) bus treji, kai jis iškeliavo. Tikriausiai į Titaną, o gal Galapagus? Kas žino, kur po mirties keliauja žmogus be tėvynės. Vonnegut be jokių abejonių yra vienas iš TŲ mano autorių. Nemirtingasis optimistas, neįtikėtino humoro jausmo žmogus. Žinai, taip gaila, kad iki rytojaus nespėjau, kaip planavau, sąmoningai dar kartą (aš gi neskaitau knygų po du kartus) perskaityti Skerdyklą. Nebespėjau iki rytojaus. Šiandienos įvykių fone rytojus neegzistuoja – tik šiandien. Mylėkime savo šiandien, tegul mañana būna visi neįdomūs dalykai.

And if I should ever die, God forbid, I hope you will say “Kurt is up in heaven now.” That’s my favourite joke. (KV)

 

A Note From Edie Vonnegut

I never expected Kurt to actually die. He was supposed to break the code and live forever. I’m pretty disillusioned right now. When I was very young, like 12, I went to his study to ask him for answers to this world. He said he didn’t know any more than I did and that he was experiencing everything I was at the very same time. I think it was during the Cuban missile crisis and I was scared. He said he didn’t have a clue. From there on out I regarded him as a fellow clueless comrade who had no extra advantage or wisdom above me. He pulled no rank as ‘Father’ and for that I am eternally grateful. 

Though he was the smartest man I ever met and I am rather limited.

Even so he made me feel equal at a very early age and taught me to question authority where ever I found it.

Thank you everyone out there for getting him and loving him and missing him.

Edie Vonnegut

(iš http://www.vonnegut.com)

Laughter and tears are both responses to frustration and exhaustion. I myself prefer to laugh, since there is less cleaning up to do afterward. (KV)

A purpose of human life, no matter who is controlling it, is to love whoever is around to be loved. (KV)

Being a Humanist means trying to behave decently without expectation of rewards or punishment after you are dead. (KV)

So it goes. (KV)

|žiurkė lopšyje|

PS Kantriausiems netinginiams neįtikėtinai ilgas interviu.