Apžvalga parašyta suvienijus jaunosios skaitytojos ir mamos pajėgas.
Tai yra nauja Tomo Drigėlos knyga. Man ji patiko, nes buvo neįprasta (nors nesupratau, kaip įmanoma valgyti maisto nuotraukas*).
Knyga buvo apie berniuką, kuris labai labai norėjo tapti krepšininku. Jis lankė krepšinio pamokas, bet jam nekaip sekėsi. Vieną kartą Luko tėtis iš dabo parnešė Jono Kamuoliūno batus ir leidžia su jais eiti į krepšinio treniruotę. Lukui batai taip patinka, kad jis netikėtai ima ir įdeda iš viršaus.
Jo treneris pagalvoja, kad Lukas yra žvaigždė, ir norėjo jį išsiųsti į labai labai gera mokyklą, kurioje Lukas dar geriau išmoktų žaisti krepšinį. Bet tam reikia pasirašyti sutarį su Luko tėčiu. Bet tėtis per ilgai galvoja ir treneris paprašo Luko, kad jis nukopijuotų tėčio parašą. Lukas taip ir padaro, tik neperskaito, kas yra sutartyje.** Lukui tai gerai nesibaigia.
*Perkaitykite ir viską suprasite. (KŽmama: čia dar padiskutavome, kaip ten taip gali būti, kad tnak valgyti maisto paveikslėlius).
** Mokytojas sakė, kad prieš pasirašant sutartį, reikia ją perskaityti, nes sutartis gali būti sukčiavimas. (Kaip gerai, kad yra gerų mokytojų šiam pasauly).