Man atrodo, jaučiuosi panašiai kaip mokykloje, kai reikėjo parašyti rašinį apie poeziją. Visiškai neįsivaizduodavau, kaip tai reikia padaryti ir baisingai kankindavausi, nes man visad atrodė, kad poeziją reikia skaityti ir jausti, o ne rašyti, apie tai, kas ten parašyta. Tai va, dabar kažkaip taip jaučiuosi.
Nes kaip gali parašyti apie tokią knygą? Joje koks milijonas jausmų, keli puslapiai statistikos, kelios eilutės biologijos, gyvenimo skonio ir kvapo (daugiausia smarvės, tikriausiai, nesvėriau), dar daugiau sarkastiškų juokelių, išsišaipymų iš ko tik nori, šiaip geros šyzos ir bajerio, o bandymas apie tai parašyti – nu, kaip čia pasakius – nu, good luck. Net leidykla biškį pasiplauna su vos keliais sakiniais apie autorių ir išsisuka naudodama citatas ant viršelio.
Žodžiu, baigsiu aš čia savo bandymus, kol visai nesąmonių neprirašiau, bo naktį sekas jas rašyt (kelias jau ištryniau). Tik pasakysiu, kad knygos dovanojimo įrašas fb sumušė visus knygų dovanojimo rekordus, sharinimus ir pamatymus. Įtariu, kad autorius labai populiarus. Jau yra arba bus, kai tik prasidės pasaulis.