Laukimo džiaugsmas kartais būna stpresnis už tai, ko lauki. Pavyzdžiui, lauki lauki kalėdų, na, ateina, praeina – ilgas laukimas tikrai saldesnis. Arba – užsisakai knygą internete – lauki, nekantrauji, įsivaizduoji, kaip skaitysi. Arba – įsivaizduoji, kad esi Vilniaus knygų mugėj – vaikštai į susitikimus, svajoji apie autografus, ech… Šitas postas, kad Giedrei būtų saldu laukti (aš irgi laukiu, kada galėsiu nubėgt į paštą pasiimti dovanos iš Švedijos) –
Mmm kaip saldu… Ar jaučiasi?
|mugės žiurkė|
knyguziurkes.com 
Net apsižiumbiau prie kompo sėdėdama! Ojėtus…Knygos! Su autografais!
AAaaaAAAA!
Švedai turi tokią patarlę “Tas, kas laukio kažko gero, niekada nelaukia per ilgai” Bet aš manau, jog čia didžiausia nesąmonė. Jei jau aš laukiu ko nors gero, tai VISDA laukimas atrodo per ilgas.
Nezliubk, as irgi zliumbsiu 🙂
faina 🙂
Ech, svetimas laukimo saldumas visada temdo akis 🙂 net zaliuoju atsisedus nuo ziurkems skirtu autografiniu knygu irgi skandinavisku dovanu 🙂 mano apuokiskam horizonte jokio laukimo nenusimato 😦