Trigrašis į diskusiją

Ar kas nors dar nepastebėjo vykstančių debatų apie lietuvių kalbos norminimo talibaną? Apie tai, jog ““Mums stovi už nugaros ir sako – tu kuri kalbą, bet jos nemoki,” ir apie tai, jog kalbinio talibano išgąsdinti redaktoriai be jokių sąžinės graužimų drasko rašytojų tekstus.

Keletas citatų iš K.Sabaliauskaitės teksto:

Nuo normintojų teroro kenčia ir kiti Lietuvos rašytojai. Pavyzdžiui, Renata Šerelytė, viename interviu pasakojusi, kaip iš jos romano „Mėlynbarzdžio vaikai“ buvo bandoma išravėti būdingą sovietmečio slengą („govorilka“ ir pan.), kurį ji sąmoningai pasirinko kaip meninės išraiškos priemonę. Arba Danutė Kalinauskaitė, atskleidusi, kad jos tekste „kelnių klyną“ keitė „prorėža“ arba „antuku“.

“Neapykanta deminutyvams garsėjančio Mariaus Ivaškevičiaus tekstas prie jo padirbėjus vienai redaktorei mirgėjo būtent jais. Dar toliau žengė ponia, redagavusi Algimanto Zurbos tekstą, kuriame herojus, užvertęs moteriai sijoną, pasodina ją ant sniego – ji paprasčiausiai šį sakinį išbraukė, nes „juk šitaip nesveika”

 

O čia-citata iš VLKK puslapio

“Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas (patvirtintas 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68; Žin., 1998, Nr. 18-445) – vienas žinomiausių Kalbos komisijos nutarimų. Darantys tokių klaidų, kaip ir nesilaikantys kitų VLKK nutarimų, rizikuoja būti nubausti Valstybinės kalbos inspekcijos 300–1500 litų bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Tol, kol už tam tikrų žodžių vartojimą grės bausmės, (parašei žodį”knopkė”? Bauda. Pasakei “mereškuoti kalnieriukai”? Dviguba bauda. ), tol nesijaus žmonės esą savo kalbos šeimininkai.Tol nejausime kalbos džiaugsmo ir kalbos laisvės.

Kas yra lietuvių kalbos šeimininkai? Mes, ta kalba kalbantys ar kažkokios ten komisijos, grūmojančios pirštu ir grasinančios baudomis?

Tol, kol kalbos normuotojai stums mūsų lietuvių kalbą  kažkokio utopinio standarto link, tol nebus Lietuvoje tokių knygų kaip “The Brief Wonderous Life of Oscar Wao” (autorius J.Diaz) ir “Everything is Illuminated” (autorius Jonathan Safran Foer) , nes mūsų kalbos norminimas neleistų gimti tokiems knygų herojams kaip Oscar Wao ir Alexander Perchov.

Jei dar kartą pasakysi "bulka", gausi į galvą... (Kadras iš filmo "Everything is Illuminated")

 

K.Ž.G.

 

 

37 thoughts on “Trigrašis į diskusiją

  1. is tiesu, zinai, buvau apsalus, kai perskaiciau sabaliauskaites teksta apie groziniu kuriniu taisyma. galvojau, nu nezinau, net kaip cia issireksti nesusikeikus. blogiau nei sovietmeciu, sakyciau. ir is ko viskas? is didelio reikalo rodyti, kad ne be reikalo egzistuoja ir kad kazka veikia. geresnio absurdo teatro nerasi.
    O viskas prasidejo nuo pageidavimu koncerto, kur vedeja svelniu balsu anukus pradejo vadinti “vaikaiciais” 🙂 🙂 😛

  2. O teko pasidomėt, kas vyksta rusų kalbai? Aha, visi megztinius “kardiganais” vadina ir visokių kitų žodelių prisikimšus net viešoji kalba. Esmė, sakyčiau, ne kas yra šeimininkas, ne kas toms niekaip neskiriamom baudom gąsdina (nes tik tiek ir gali), bet kaip sparčiau ta kalba gali modifikuotis ir tapti bala žino kuo. O tada drįsčiau teigti, kad visi pultų būtent tas tetas redaktores, kalbininkus ir -es, neva, kuri jūs žiūrėjot, kodėl leidot, kad net literatūroje visokių kakų provistų ir pan. Jei kas klaustų pievu, pievu būtų už kalbos priežiūrą ir gražias diplomatiškas derybas su autoriais – kaip ir turėtų būti – tada gal ir išbraukto “klyno” niekam nebūtų gaila. Nepamirškim, kad autoriai t. p. turi ožiukų.

    1. na nelabai sutinku. Kodel butent lietuviams reikia kazkokiu baudu, baumiu ir bizunu? Stai , pavyzdziui, svedai jokiu baudu neturi, yra tik tam tikros rekomendacijos. Taciau Svedijos Akademija (sudaranti svedu kalbos zodyna ir kasmet ji atnaujinanti) labai liberaliai elgiasi siuo poziuriu. Uztenka, kad zodis yra naudojamas, kad jis pradejo atsirasti cia ir ten, ir jis jau keliauja i zodyna.
      Pavyzdziui “facebooka” (facebookintint), “spotifiera” (klausytis muzikos per Spotify prgrama), muffins, cookie…ir t.t.
      Ir niekas cia neverkia, kad kalba mirsta, dingsta ir pan. Juk taip nera. Kalba pildosi, keiciasi, vystosi kartu su gyvenimo realijomis. Kalba yra tam, kad susikalbetume, kad galetume bendrauti.

      L.Vaicekauskiene juk sako, kad turi buti mums leista rinktis. Jei kalbu per tv, tai renkuosi vienus zodzius, jei kalbu su mociute, tai sakau “mereskuoti kalnieriukai”. O dabar norima suvienodinti, sulyginti.
      Taisyklinga, normuota, bet negyva.

        1. abu, abu nevartotini. Anot didziuju klaidu saraso (jau vien pavadinimas ka sako) tureciau sakyti peltakiuota apykaklaite. Bet dilema- kalnieriukai, juk reiske, ne tik ta apykakle bet ir tuos ant rankoviu 🙂

          Beje, cardigan yra itraukas i svediskaji zodyna.

    2. pievu, nesutinku del kisimosi i grozine literatura. jei tuo metu zmones taip, o ne kitaip sneka, kaip perteikti ta spalva vaizdo, jei ne “kardiganu”? O pikti dedes ir tetos saugotojai geriau labiau suktu galva, kaip sukurti tokius naujadarus, kurie pritaptu kalbose, butu smagus naudoti, o ne liezuvi lauzyti.
      ir nesuprantu, kuo tas klynas blogai. klynas yra klynas, ar kalbininkai jau nebekakoja ir nebesysioja, nes klyno nebeturi?

    1. Jei redaktorius gasdina visokios komisijos ir baudos, tai suprantu, is kur tas perdetas kisimasisi i teksta atsiranda.
      Ir K.Sabaliauskaite ir A.Uzkalnis pasakoja, kad turejo gerus redaktorius (aciudiev), yra puikiu zmoniu, ismananciu savo darba ir turinciu stubura.

      1. is jusu abieju tikejausi, deja, platesnio poziurio. Ne tik draugeliu Sabaliauskaites ir Uzkalnio. Nenoriu daug komentuot ir nervint saves 😀 , bet is esmes, spalvos tikrai yra gerokai sutirstintos, pati ka tik turejau Liet.k. normu paskaitas pas Smetoniene (i.e. VLKK pirmininke), kuri TIKRAI yra uz gyva kalba, BET – tam tikros ribos turi egzistuoti, nes tikrai tuoj turesim kazka panasaus, kaip pas rusus (eto ochen afordabl – matet sita video youtube?). As uz aukso viduriuka, beje.

        1. Laukianti, as savo poziuriu situo klausimu esu labai patenkinta ir artimiausiu metu neturiu lanu pamegti Smetonienes 😉

          Uzkalnis ir Sabaliauskaite man yra autoritetai (dziaugiuosi tuo), juo labiau, kad visa sita diskusija pradejo L.Vaicekauskiene, kurios mintys tame straipsnyje man pasirode labai artimos ir kurios ziniu sioje srityje nuvertinti irgi nereikia.

          Niekas juk nekalba apie visiska paleidima nuo lenciugo. Bet reikia susitarti, ar normalu yra BAUSTI ir DRAUSTI. Suprantu, jog galima rekomenduoti, siulyti, bet DRAUSTI?

          O jei jau kalbeti apie ribas, tai gal geriau jau turetu buti ne tokios astrios lyg liniuote piestos, kaip kad siulo komisijos ir inspekcijos.
          As laikausi nuomones, jog komisijoms ir inspekcijoms reikia liberalesnio poziurio, nes dabar uzsmaugiamas kalbos dziaugsmas.

        2. Laukianti, prasau tik nesinervinkit, nu, tikrai, draugiskai. Mano manymu, platesnis poziuris yra pazvelgti i visokias nuomones ir susidaryti savo, ja tureti ir uz ja pastoveti, o jei ji neteisinga – pakeisti (bet cia tikriausiai tik man taip atrodo). Neturim juk visi galvoti vienodai. Mane asmeniskai erzina neteisinga kalba per telika, bet taip pat erzina ir “vaikaiciai”. Tiesiog nesupraskim vieni kitu neteisingai – diskutuojam ir turim savo nuomones. Pas mus kazkaip nesigauna Lietuvoj normaliai diskutuot kazkodel???…

        3. Smetoniene irgi turi daug nedraugu – del pavardziu. Pirma, kodel ji nesusilietuvino i Grietiniene, antra, kad leidzia moterims buti -ė, o ne -ienė. Už tai man Smetonienė patinka 🙂 Iki kokiu absurdu galima nukeliauti, vajei.
          Tai, kaip ir susitarem, kad literaturinej kalboj kalbam kaip norim, o jau oficialioj tvarkingai. Ar dar nesusitarem? 🙂

    1. aha, uzismerkim ir nematykim visu nesveiku dalyku, kurie aplink dedasi. nekalbesim ir nebus. sovietiniais laikais taigi nebuvo nei moteru, nei vaiku prievartos anei sekso bei homoseksualumo – juk niekas apie tai nekalbejo, tai reiskia ir nebuvo.

  3. Daug triukšmo dėl nieko. Du emigrantai bet kokiomis temomis piarinasi (vienas tai daro nuolatos, kita – purkštauja prieš pasirodant naujai knygai) Marijos žemėje ir visi aikčioja išsigandę “kaip čia blogai”, “kokioj šaly gyvenam”, “kur valdžia žiūri”. Ir, kaip visada, neįsigilinę į esmę, interpretuoja.
    LT kalbos taisykles nustato VLKK, tvarką prižiūri ir baudžia VKI. Pagrindas – ATPK 91(1) – 91 (7).
    Apie ką verkia minėtieji emigrantai? Apie bukus redaktorius, kuriems jų leidėjai paskiria redaguoti tekstus. Ir kurie, matyt, gina savo koregavimus prieš autorius formaliais VLKK nutarimais.
    Bet jokios baudos čia nefigūruoja ir nereikia mulkinti ir piktinti teisiškai neišprususios visuomenės.
    Iš minėtų ATPK straipsnių grožinei literatūrai, kaip ir Kernagio dainai “kancaras čia karlius” teoriškai galima pritaikyti tik ATPK 91(2), kuris turi mažą, bet svarbią smulkmeną – baudžiama už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų IR Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymą. T.y. kad praktiškai būtų tokia bauda paskirta, visų pirma turi būti VKI raštiškas nurodymas, paremtas VLKK nutarimais. Ir turi būti faktas, kad tas nurodymas neįvykdytas. Praktikoje nesu girdėjęs, kad būtų nubaustas bent vienas leidėjas dėl knygoje spausdinamų svetimybių, barbarizmų ir pan., o tokių knygų mūsuose tikrai yra.
    O tai, kad rašytojai negeba pasipriešinti leidyklų redaktoriams yra visai kita kalba. Nes tokie jau mūsų rašytojai – be savų redaktorių.

    1. Ką reiškia “absurdiškas”? Jau daugiau nei 10 metų yra tos baudos ir gerai, kad yra. O tai tikrai sugrįžtume į tuos laikus, kai prekių etiketės, prietaisų instrukcijos neturi lietuviško varianto, nekalbant apie reklaminius užrašus ir pan. Eilinis leptelėjimas neįsigilinus.
      O, jei piarinasi, lai piarinasi ne skleidžiant negatyvą. Man tai koktu nuo tokių, kiti žavisi. Neteisiu, bet ir nepalaikau.

    2. jumyse kalba pradine simpatija Sabaliauskaitei 🙂 beje, kaip reaguojat i jos tekstus apie laukimasi ir vaikus mazus?

      1. Laukianti, as i juos ziuriu, kaip i kitokia nuomone, kuri nebutinai man patinka ir nebutinai as ja zaviuosi. Bet ta nuomone, manau, reikalinga kaip kazkokia atsvara visokiems Lietuvoje nusistovejusiems stampams, visu patarinejimams ir kisimuisi kur nereikia, nes visi protingesni uz hormonine nesciaja. Mes is visu jegu stengiames ziureti kritiskai, ane, Giedre?

    1. jojo, mankietukai! Aciu, kad priminei. Superzodis. Pasakau mereskuoti kalnieriukai ir mankietukai, tai man vaikystes sekmadieniai pries akis iskyla. Sedziu sekmadienio vakara fotelyje, suviu tuos mankietus ir kalnierukus, ziurim “Monopolija” 🙂

      Va cia tai kalbos grozis…Kai du (netaisyklingi) zodziai suzadina tokis paveikslus galvoje, sukelia TOOOkia nostalgija…

      1. Giedre, kaip man nepatikdavo sitas reikalas siuvimo – ne tas zodis. ir dar del to, kad reikdavo per du kartus siuti, o per vidury daryti banga, kai kalnieriukas per didelis budavo 🙂

  4. offca, problema YRA. (bent jau as ja matau) Pokalbis su Vaicekauskiene atskleidzia daug negeroviu. Ar normalu, kad mums visalaik aiskinama, kad netaisyklingai kalbam? Tai ne ta zodi pasakei, tai ne taip sukirciavai…
    Kai kazkokiems tyrimams reikejo irasyti jaunimo kalba, tai vaikai toesiog bijojo…Mums visalaik aiskinama, mes visalaik taisomi..nelieka dziaugsmo kalbeti, tik kazkokia baime.
    Man tai juoka kelia, kai Lietuvoje kazkas sedi ir skaiciuoja zurnalistu tarties klaidas per televizoriu. Ir po to bauda israso. Neisivaizduoju, kad tokie dalykai vyktu Svedijoj.

    1. O tu tikrai žinai situaciją Švedijoje?
      Pas mus niekas už porą kirčių baudų nerašinėja. Bent aš negirdėjau. Visai kas kita, kai televizijos kalbėtojai nuolatos daro kalbos klaidas. Kiek pamenu taip buvo pagarsėję sporto komentatoriai, kurios cituodavo laikraščiai ištisais sakiniais.
      Išsilavinęs žurnalistas, vedėjas, teksto skaitytojas (gi tam ir reikalinga dikcija tokiose pareigose) ypač kalbantis televizijoje, tikrai neturėtų daryti klaidų.
      Paklausiant iš kitos pusės: ar normalu nieko nedaryti, kai informacijos sklaidos priemonėse kalbama netaisyklingai?

      1. Drisciau teigti, jog situacija Svedijoj zinau geriau nei Lietuvoje, kadangi ci agyvenu jau daugiau nei 11 metu, cia sumokejau pirma karta uz komunalinius mokescius, cia gavau pirma atlyginima… Mano suaugusiskas gyvenimas visas praejo Svedijoj. Nera cia jokiu komisiju, jei per Tv kas nors ne taip ka pasako, tai ziurovai paskambina ar paraso laiska, kuris perduodamas laidos redaktoriui ar zurnalistui. Viskas. Jokiu mojavimu bizunais, jokiu gasdinimu.

        Taip, sutinku, kad televizijoje dirbantys turetu kalbeti taisyklingiau nei siaip paprastas pilietis, bet nesuprantu, kodel cia tai baisiai rimtai (dead serious) reikia ziureti i ta reikala. Lyg kas cia turetu plana ta musu kalba tycia sunaikinti. Lyg tir sporto komentatoriai susitare nori ta musu lietuviu kalba it kokia silpnute mergele nudobti.

        Kodel kitos salys apsieina be kalbos komisiju ir inspekciju, bet , va, mes, lietuviai, esam tokie nepatikimi, kad reikia mums ir grieztos rankos ir botagelio.
        Kodel negalima pasitiketi zmonemis ir tiketi, jog egzistuoja savikontrole?

        1. manau, kad del to, kad pas mus is esmes netikima/nepasitikima savikontroles mechanizmu. visiems ramiau, kai kabo damoklo kardas virs galvos. reikia laukti, kol kartos pasikeis, manyciau

        2. Paskutinius keletą metų aš nežiūriu teliko ir mažokai skaitinėju internete, tai gal kažką svarbaus esu praleidęs. Tai įdomu, ar žinote kokių realių atvejų LT, kai kažkas buvo sakykim dėl “nusikalbėjimo” nubaustas realia bausme? Lyg viskas ir vyksta tik patarimo/pamokymo lygmeny, tik mes bet kokį patarimą priimam kaip cenzūrą ir kišimusi, kur nereikia.
          Smagu, kad Švedų kalbos taryba http://www.sprakradet.se/ turi tik rekomendacinio pobūdžio įgaliojimus, bet tai ir yra Švedija.
          O pas mus tokie bizūnai gi ne iš kart ir atsirado, tik po to, kai paaiškėjo, kad savikontrolė – ne lietuvių bruožas.

        3. jus vel neisigilinusi drebiat ant VLKK, remdamasi tik Sabaliauskaite! Nu kamon, tam paciam Lryte yra kitoks poziuris paskelbtas, gal paskaitykit…
          Patikekit manim, gali buti lit.knygoje buti kalnieriukai, gali. O vat pvz, oficialia kalba verciancio vertejo kalboje buti negali. Ar man dar paaiskinti, kodel?

  5. O su tuo begaliniu kalbos normavimu ir slifavimu turiu problemu jau nuo mokyklos laiku. Pamenu, mastau, ka noriu studijuoti. Ar A-specialybe ar filologija? Na, literatura mane siaubingai trauke nuo pat darzelio. Atrodo, butu labai naturalu ja pasirinkti. O pasirinkau kita specialybe. Nes kai paziurejau, ko butent reikes mokytis pirmuose kursuose, tai atmuse (arba damuse 😉 ) man bet koki nori. Na tas begalinis kirciuociu kalimas… Brrrr….

    Bet nepavyko man visiskai issisukti nuo to dalyko, nes visiems mano universitete reikejo mokytis Kalbos kulturos. Tai destytojas liepe ismokti neteisingu zodziu (mazdaug apie 150) sarasa ir po to teisingu… Tai ten isvis buvo kazkokia nesamone, jog buvome priversti ismokti zodzius, kurie yra neteisingi ir kuriu mes niekada taip ir nevartojome.

    Taip kad mano poziuris i perdeta kalbos slifavima susiformavo dar tais laikais, kai nei apie A.Uzkalni, nei apie K.Sabaliauskaite nebuvau girdejusi 😉

    As po keliu metu gyvenimo islaikiau egzamina ir sugebejau gauti svedu (kaip gimtosios, o ne kaip antrosios kalbos) ivertinima. Tai niekas cia taip nekala tu gramatiniu taisykliu, tu neisbaigianciu isimciu, tu perdem sudetingu skyrybos taisykliu.

    Viena drauge zurnaliste dirbusi Lietuvoje vienoje televizijoje pasakojo, kad zmones bijo kalbeti i kamera. Sako “ai, dar netaisyklingai ka pasakysiu. Bijau”. Liudna.Liudna

    1. o man dziugu, kad bijo. Dziugu, kad masto, ka ir kaip sakyti. Nes mokejimas ir zinojimas savo kalbos taisykliu man visada bus pliusas, o ne minusas (as kalbu apie oficialiaja kalba – savo bloge gali rasyt ir su da-, ir su soriukais). As filologe, bet angliste. Kaip ir tureciau daug kur sutikti su Sabaliauskaite, taciau, deja 🙂

  6. Aš taip pat esu linkusi manyti, kad čia yra ir sutirštintų spalvų. Beje, mano kursiokė (o ne, aš pasakiau ne bendrakursė!) nelabai seniai ėmė interviu iš Užkalnio internetu ir turėjo padirbėti su jo kalbos stiliumi, nes yra juntama kitos kalbos įtaka. Žinoma, ji jam parodė tai ir nesusipyko. Bet, manau, kad kaip offca gerai pasakė – tai emigrantų nuomonė ir tai yra tam tikras rodiklis (juk kalbama iš nuotolio).
    Apskritai, manau, pas mus yra per daug sureikšminamas kalbos norminimas. Negi manote, kad kalbininkai yra kvaili ir tik savo pasaulyje gyvena. Taigi, kad ne. Klausydama ar kirčiavimo, ar kalbos kultūros kursą, buvau nustebusi, kaip žmonės, dirbantys institute ir su studentais, kovoja už suprantamas pataisas. Tiesiog norima, kad kalba įgautų prestižą, o nuobaudų egzistavimas yra kalbos įstatymo vykdymas. Be to, tarmes ir jų posakius taip pat gerbia. Apskritai, man atrodo, kalbos klausimai yra amžinas nesusikalbėjimas dėl išankstinio nusistatymo ir dar dėl to, kad mokytojai nesugeba išmokyti kalbos kultūros priimtinai, nesukuria motyvacijos suprasti, kodėl to reikia, kodėl aš turėčiau kreipti dėmesį, kaip kalbu (tada joks sąrašas universitete nepadės).
    IR TAIP, yra ir blogai dirbančių savo darbą redaktorių. Taip pat kaip ir yra blogų vertėjų. Ar dar ko nors.
    Aš irgi esu už viduriuką. Manau, kad redagavimas turėtų būti diskusija tarp kūrėjo ir redaktoriaus, pasiūlymai išklausomi ir aptariami, bet nekyla tik pasipiktinimas, kad tavo darbas yra netobulas (nors jis natūraliai kyla kiekvienam iš mūsų, jei kas sukritikuoja darbą, ne?).

    Uch, išrūko šitie nepiktybiniai žodžiai.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s