šuniui naktį. Knyga apie berniuką autistą. Buvo įdomu skaityti apie kitokį žmogeliuką, kitaip suprantantį pasaulį, bandantį jį prisijaukinti, atrasti savo vietą. Tiesiogine prasme “sirgau” už Kristoferį, kad jis išdrįstų, nebijotų, kad pasiryžtų, kad jam pasisektų. Paskolinau knygą mamai, kurios sūneliui pripažino autizmą. Kad būtų drąsiau, kad būtų lengviau suprasti savo vaiką, tai, kas dedasi jo galvelėj. Kad nebūtų taip baisu. Na, ir, aišku, vėl mane žavėjo berniuko gabumai matematikai 🙂 Daugiau apie knygą čia. Lentynoje manęs laukia kita M. Haddon knyga.
|***|
knyguziurkes.com 
man irgi patiko! kokia knyga laukia?
Berniukas sirgo ne autizmu, o lengvesne jo forma – Aspergerio sindromu 🙂 Pagaliau nors viena knyhga iš 100, kurią skaičiau 🙂 Reikėjo paskaitoms, paskui diskutavom apie ją. Man labai, labai patiko, iki šiol tarp mėgstamiausių yra. Beje, knygoje sindromas šiek tiek “pagražintas” ir perdėtas, realiai taip sergantys žmonės ne visada elgiasi 🙂
Na, Dori, juk cia knyga. Nebuk tokia griezta 🙂
Sorry, palietėt profesinę sritį, tai iš karto kitaip vertinu 🙂
atleidziam :))))
„Haddon“ turėtų būti įrašo gale 🙂 atsiprašau, profesinė liga :))
mano dukrai (vis dar nepripažintas) Aspergeris. ji daug jaunesnė už Kristoferį, todėl matematinių gabumų dar nerodo, bet daug visko atpažįstu. kai skaičiau pirmą kartą, jauna ir bevaikė, kreipiau dėmesį į Kristoferį, jis man buvo toks įdomus, nerealus tiesiog. Antrą kartą skaičiau visai neseniai ir labiau kreipiau dėmesį į jo mamą – dabar, atsikračius visokio ten idealizmo, galiu labiau suprasti tai, „kaip ji galėjo taip pasielgti“ 🙂
aciu, vonioj, pataisysim. stiprybes.
Užkliuvo užvakar vaikų skyriuje pavadinimas, kad kažkur viena ausimi girdėtas. Labai greit susiskaitė, nebloga knyga. Aš mat skaičiusi panašaus stiliaus – iš paauglio perpektyvos Adrianą Moulą – tai irgi rekomeduoju, jeigu patiko Haddon, tai manau šita irgi turėtų lipti, ten daug tokių “potemių” panašių, kad net žliumbiau ir paauglė kai buvau ir kaip mama dabar paskaičius širdį suspaudžia ir juoko ten iki ašarų, ypač įstrigo vieta apie meškiukus ant tapetų 😀 😀 Tikrai rekomenduoju ir geriausia, kad yra tęsiniai du – kai suauga tas Adrianas, ir kaip jam sekasi 😀 Super knyga man.
Kazkaip daznai dabar pagalvoju apie ta savo 100. Nagai niezti ji perrasyti, bet kol kas tegul buna. ne del sios knygos, siaip. gal perrasysiu, kai pasieks 100 ir nebebus vietos naujoms, tada kokioms nors ne tokioms geroms teks geroms uzleisti vieta.