Day: September 30, 2010

Longlist LT

~ kzL ~ 4 Comments

Štai ilgasis lietuviškos geriausios šių metų rinkimo knygų sąrašas: 

1. Černiauskaitė, Laura Sintija. „Kambarys jazmino krūme“ (Alma littera)

2. Kanovičius, Grigorijus. „Debesis, vardu Lietuva“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

3. Martinaitis, Marcelijus. „Mes gyvenome“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

4. Martinkus,Vytautas. „Žemaičio garlėkys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

5. Papievis, Valdas. „Eiti“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

6. Parulskis, Ernestas. „Kasdienybės kunstkamera“ (Tyto alba)

7. Parulskis, Sigitas. „Vėjas mano akys“ („Baltų lankų“ leidyba )

8. Radvilavičiūtė, Giedra. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ („Baltų lankų“ leidyba)

9. Rastauskas, Rolandas. „Privati teritorija“ (Apostrofa)

10. Skablauskaitė, Jolita. „Sado sindromas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

11. Toleikytė, Ieva. „Garstyčių namas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

12. Vaičiūnaitė, Judita. „Mabre viešbutis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

13. Zingeris, Markas. „Rudens ir pavasario pasikalbėjimas“ (Alma littera)

Iš sąrašo aš skaičius vieną – Miegojimą prie sienos ir, kadangi tas miegojimas man labai patiko, tai už ją ir balsuosiu. Giedrė skaičius kitą, bet įtariu, kad už ją nebalsuos. O tu? (Ir vėl grįžtam prie lietuviškos literatūros skaitymo-neskaitymo problemos 🙂 )

|longlist|

Pleistras dūšiai

~ knyguziurkeG ~ 12 Comments

Prisipažįstu, jog kai žiūrėjau Oprah Show programą apie E.Gilbert knygą “Eat, Pray and Love”, net akimis varčiau. Prisipažįstu.

O dabar per porą dienų ją ėmiau ir perskaičiau. Kaip tai atsitiko?

Na tiesiog dabar mano gyvenime atsirado visa krūva pokyčių, tai būtent mano (šiuo metu) riboto sveiko proto kaltė, kad šita knyga kažkokiu būdu pateko į mano namus 🙂 Ir žinot ką? Visai neblogai suveikė.

“Eat, Pray, Love”  nėra literatūrinis šedevras, novatoriškas romanas ar stipri proza, o tiesiog pleistras dūšiai. Tad visiems pasimetusiems (nors ką aš čia bandau apgauti? Knyga ryškiai parašyta moterims), taigi, visoms pasimetusioms, pavargusioms, nusivylusiosm ir panašiai galiu parekomenduoti.

Knygos autore Elizabeth Gilbert po ilgų ir kankinačių skyrybų nusprendžia visus metus paskirti kelionėms po pasaulį ir atrasti save. (Žinau žinau- skamba labai jau pretenzingai). Pirmiausia ji važiuoja į Italiją, kur mokosi italų kalbos, valgo skaniausias picas pasaulyje (VALGYK) ir renka pačius gražiausius fontanus Romoje.

Po to ji iškeliauja į atokų ašramą Indijoje, kur dienas leidžia medituodama ir melsdamasi (MELSKIS) , o galiausiai patenka į Bali salą, kur bando surasti pusiausvyrą tarp kūno (Valgyk) ir sielos (Melskis).

“Valgyk, melskis, mylėk” tai ir kelionės aprašymas, ir memuarai, ir new age filosofija ir kažkas tokio labai jau coelhiško. Man labiausiai patiko itališkoji dalis, na ir ta Indijoje tokia nieko, bet toji paskutinė man nepaliko didelio įspūdžio, kaip užsienietiškai sakoma “Ran into the sand”. Man pritrūko stipresnės pabaigos, pasigedau užbaigtumo.

Elizabeth Gilbert

Bet, knygą gelbsti ne tik tai, kad daugelis klausimų, kurie kyla herojei, yra svarbūs ir daugeliui kitų, bet ir tai, kad autorė turi žavios saviironijos,sugeba su humoru pažiūrėti tiek į savo problemas, tiek į jos pačios elgesį.

Kitas dalykas, kuris gelbsti knygą nuo to savipagalbinio prėsko skonio, yra tai, jog ji niekada neduoda laimės receptų kitiems. Ji rašo apie savo kelionę ir net neužsimena, jog ir kiti turėtų taip pat elgtis, tą patį daryti.

Spalio aštuntą įvyks filmo “Valgyk, melskis, mylėk” premjera Lietuvoje, o Elizabeth vaidmenį atlieka… Julia Roberts. Aš būtinai eisiu. Tiek dėl Julia, tiek smalsu pažiūrėti, ar filmas sugebėjo pateikti stipresnį pasakojimą, tiek todėl, jog labai noriu pamatyti tas visas gražias vietas, aprašytas knygoje. (O filmo reklama tai man labai patinka)

K.Ž.G

Mano knygų 100 (39): tas keistas nutikimas

~ kzL ~ 9 Comments

šuniui naktį. Knyga apie berniuką autistą. Buvo įdomu skaityti apie kitokį žmogeliuką, kitaip suprantantį pasaulį, bandantį jį prisijaukinti, atrasti savo vietą. Tiesiogine prasme “sirgau” už Kristoferį, kad jis išdrįstų, nebijotų, kad pasiryžtų, kad jam pasisektų. Paskolinau knygą mamai, kurios sūneliui pripažino autizmą. Kad būtų drąsiau, kad būtų lengviau suprasti savo vaiką, tai,  kas dedasi jo galvelėj. Kad nebūtų taip baisu. Na, ir, aišku, vėl mane žavėjo berniuko gabumai matematikai 🙂 Daugiau apie knygą čia. Lentynoje manęs laukia kita M. Haddon knyga.

|***|