9/11

Šiandien nine eleven. Diena, kuri perkirto laiką į “iki to” ir “po to”. Diena iš trilerio – taip pagalvojau, kai pirmą kartą apie tai išgirdau sėdėdama universiteto auditorijoj, man apie ją pranešęs kolega tiesiog sumaišė TV kanalą.

Namie turiu tris knygas apie 9/11: F.Beigbeder Windows on the World (dabar nusistebėjau, kad pavadinimą “pamiršo” Tyto Alba išversti), Don DeLillo Falling Man ir J.S.Foer Extremely Loud ir Incredibly Close.

 Falling Man dar neskaičiau. O kitos dvi skaitytos patiko. Na, kažkaip nesmagu sakyti “patiko”, gal geriau, sakysiu, kad geros knygos. Trečioji, beveik esu įsitikinusi, irgi. Tikriausiai po knygą būtų galima parašyti apie kiekvieną ten žuvusį žmogų, visi jie buvo Falling Men.

Tik žinot, kokia mintis man vis kirba galvojant apie 9/11. Taip, tai didelė tragedija, bet kiek pasaulyje vyko/vyksta tragedijų, apie kurias mes nieko nežinom (nes niekas nerašo) arba žinom labai mažai. Ir vėl aš prisimenu Ruandą, kur per tris mėnesius nužudyta beveik milijonas žmonių. O tai būtų milijonas knygų, milijonas gyvenimo istorijų. Ir apie tai pasaulis pradėjo kalbėti, tik po to, kai to milijono gyventojų nebebuvo. Nežinau, kur tam pasauliui dabar dėti akis. Nejau gyvybė vienam kontinente yra vertingesnė už gyvybę kitam kontinente?

|nusiminus|

Lietuviai ne lietuvių literatūroje

A.Užkalnis savo knygose vis mini, kad anglams jau seniai nebeįdomu, ką apie juos rašo ar galvoja užsieniečiai. Nes jie vis tiek patys geriausi. Ir jie, ir jų šalis. Na, nesiginčykim, o lietuviškai papavydėkim, kad nemokame taip galvoti apie savo šalį. Taigi, kadangi mums labai įdomu, ką apie mus galvoja, tai mes žinome visas knygas ir filmus, kuriuose yra pasakomas ar parašomas žodis su šaknimi lithuan***, litauen ir panašiai.

Mano lentynoje savo eilės laukia iš bibliotekos parsinešta knyga, kur, keik žinau, veiksmas vyksta Vilniuje:

Dar žinau šitą:

Ir dar visai šiviežia Berniukas lagamine.  Iš aprašymo:

Ninos Borg bičiulė paprašo paslaugos – iš stoties bagažo skyriaus paimti ten padėtą kažin kokį daiktą. Spintelėje Nina randa lagaminą, o jame – mažą nuogą berniuką. Kol moteris svarsto, ką daryti su vaiku, jos bičiulė žiauriai nužudoma. Akivaizdu, kad su šia mirtim kažkaip susijęs mažylis, kuris, kai pagaliau atsigauna, prabyla Ninai nesuprantama kalba. Netrukus paaiškėja, kad vaikas kalba lietuviškai, o į Daniją nelegaliai atgabentas iš Vilniaus.
Nina nusprendžia gelbėti berniuką – ir įsipainioja į itin painią ir pavojingą istoriją…
 
 
 
Ar žinai dar kokią?
|lit- erature; – thuania|