Knygų žiurkė L jau rašė apie A. Makine “Moteris, kuri laukė”. 
Kadangi ji aprašė tą knygą taip gražiai, kad man telieka tik palinksėti galva ir pasakyti, kad tokios lyriškos knygos jau senokai nebuvau skaičiusi.
Knygos apimtis puiki, 141 puslapis -ne per daug ir ne per mažai, graži struktūra, beveik meditacinė nuotaika, talpinanti tiek rusišką rezignaciją, tiek prancūzišką eleganciją.
O čia trumpas filmukas apie knygą
K.Ž.G
Jau pabaigiau šiandien pradėtą “Moteris, kuri laukė”, tai dabar man lovoje kompaniją palaiko Romain Gary (ir vėl prancūzas! 
Charmant! ) ir jo “Moters šviesa”.
Po to, kai mūsų namuose atsirado mylimasis trupinukas, mano meilė trumpoms knygoms pastebimai išaugo, nes gerokai sumažėjo laiko skaitymui.
Žinoma, storos plytos teikia ilgą skaitymo džiaugsmą, bet trumpųjų knygų žavesys yra nenuginčytinas, nes lengviau pajusti knygos dvasią, kadangi ją perskaitai per daug trumpesnį laiką.
Vienas ar du prisėdimai padeda išlaikyti galvoje knygos atmosferą,tada daug sunkiau pamesti pasakojimo siūlą ir daug lengviau įsiurbti į save knygą kaip vientisą, o ne fragmentišką kūrinį.
Ką tu manai?
K.Ž.G
Peršalimas.
Arbata su aviečių uogiene (importuota tiesiai iš tėvų rūsio Klaipėdoje).
Ir Andrei Makine “Moteris, kuri laukė”
(Vienkartinių nosinių kalnas sąmoningai neįtrauktas į kadrą)
K.Ž.G
Interneto platybėse radau pasakojimą apie tai, kaip vienas vyras, gyvenantis JAV, nukeliavo per 30 valstijų ir sukorė daugiau nei 12.000 mylių vien tam, kad jo kelias GPS parašytas tekstas paskatintų kitus skaityti Ayn Rand knygas.
Gerai, kad ne William Shakespeare yra jo mėgstamiausias autorius 🙂
K.Ž.G
