Šiandien vėl prisiminiau superinę kelionę pas knygų žiurkę Giedrę. Ačiū, ačiū, Giedre, buvo labai smagu. Žiūriu vėl nuotraukas ir šypsausi žiūrėdama į vieną, kurią Giedrė pavadino “Knygų žiurkės vyras knygyne” 🙂 Kantriai sėdintis ant pufo, bandantis susaugoti kukulius, kad mama žiurkė galėtų paskęsti švediškų knygų jūroje. Kantrybė šiuo metu man yra didžiausia dorybė, ačiū, brangusis, už ją, ypač knygyne.

| :* |