Močiutė plėšikė

“Močiutę plėšikę” pirmokėlė išsinešė skaityti į mokyklą, kartu tik pradžią paskaitėm, tad tik žinau, kad močiutė visą laiką verda kopūstus ir “skaniai” jais kvepia namai ir pati močiutė, pas kurią važiuoti pagrindiniam knygos veikėjui yra beveik bausmė. Tik tiek ir žinau, o apie perskaitytą knygą paprašiau papasakoti jaunosios skaitytojos, pati pasiėmiau arčiausiai buvusį sąsiuvinį ir pradėjau konspektuoti. Kalba netaisyta 😉

Autorius David Walliams. Knyga apie berniuką Beną, kuris yra močiutės anūkas. Aplanko močiutę kiekvieną penktadienį ir jis nekenčia penktadienio, nes turi važiuoti pas močiutę, nes jis galvoja, kad močiutė yra nuoboda. Kai jis atvažiuoja, močiutė jo jau laukia ir kaskart yra paruošusi kopūstų sriubos ir kopūstų pyragą. Kai pavalgo, žaidžia žodžių loto, močiutė visada laimi. Kai pažaidžia, močiutė sako eiti valytis dantis, o Benas dantis valo tokiu būdu: ant dantų šepetuko patepa pastos, paskui nuplauna šepetėlį, užpurškia ant piršto dantų pastos, įkiša į burną ir išvolioja tą pastą po visą burną su liežuviu, tada išspjauna ir išskalauja burną ir nuplauna dantų šepetuką, kad močiutei atrodytų, kad išsivalė dantis. Tada močiutė paguldo jį į lovą ir nori jam pasekti labanaktuko pasaką. Kai močiutė užmigo, Benas nušliaužė prie telefono, paskambino mamai ir pasakė, kad mama greičiau jį parvežtų namo, bet mama sako, kad dabar šoka jos numylėtinis Flavijus Flavioras ir mama nenori praleisti jo šokio. Tada sako: “Paskambink tėčiui”. Benas paskambina tėčiui ir tėtis pasako, kad Flavijus Flavioras šoka labai gražų šokį ir tikrai negali jo parvežti namo. Benas nueina į lovą ir guli tikėdamas, kad tėvai greičiau jo atvažiuos. Kai tėvai jį pasiima iš nuobodos močiutės, jis nueina pas Radžą pasiimti tokio kaip komikso, nu, nežinau. “Kas tas Radžas?” – klausiu. “Draugas, kuris pardavinėja ledus. Radžas Beno klausia, ko jis prastos nuotaikos. Benas sako: “Penktadieniais  važiuoju pas nuobodą močiutę”. O Radžas sako: “Visi semi žmonės turi paslapčių””. Benas kitą penktadienį važiuoja pas močiutę. Kol važiuoja tėvams sako, kad nekenčia pramoginių šokių. Močiutė išėjo pasitikti, mama dažėsi lūpas ir kai pažaidė loto, močiutė leido jam kažką (???) padaryti, jis pamatė daug knygų apie plėšikus, vagis ir chuliganus. Kai močiutė nuėjo plauti indų, Benas užsilipo ant kėdės, kad paimtų sausainį iš statinaitės (???). Močiutė numegzdavo megztinį su kačiukais ir šuniukais ir tėvai liepdavo nešioti (čia intarpėlis buvo 🙂 ). Kai nukėlė seną dėžutę, pamatė daug deimantų, žiedų. Jis pagalvojo, kad močiutė – plėšikė.

-Kur gavai tuos deimantus?

-Aš juos visus pavogiau, – sako močiutė. O iš tikrųjų nepavogė.

Pasakotoja: Gali palaukti, aš einu atsigerti. Kiek ten puslapių prirašei (konspektuoju į pasakotojos sąsiuvinį)? Tu išplėši visus puslapius?

Tai, kad man nereiktų visų puslapių prirašyti ir vėliau plėšti, tai, iš kur močiutė gavo deimantus, paskaitykit patys, nes kai paprašiau, kad papasakotų toliau, tai pasirinko lengviausią atsakymą: “Neatsimenu, kaip ten buvo”. Žodžiu, pasakojimas baigtas. O knygą pradėjo skaityti tikra pirmokės močiutė. Taip linksmai kikeno, kad leidom vežtis linksmai perskaityti namie. Štai taip. Gal ir mūsų močiutė plėšikė, kas žino?