Pi gyvenimas yra viena iš knygų, įtrauktų į tą ilgą sąrašą, kuriame 1001 knyga. Atsiverčiau knygą (jei atsimenat, neatsilaikiau ir nusipirkau), bet trumpas aprašymas man nelabai patiko. Blogas aprašymas ar blogas vertimas? Knyga man labai labai patiko ir, aišku, dabar kai ji vėl mano rankose, man baisiausiai knieti ją vėl perskaityti, tą 2002 m. Booker premijos laimėtoją.
Kaip pasakoja autorius, knygos atsiranda susijungus trims elementams: įtakai, įkvėpimui ir sunkiam darbui.
Įtaka: autoriaus skaitytas John Updike interviu apie Moacyr Scliar knygą Max and the Cats, kuri John’ui nepatiko. Knyga apie tai, kaip 1933 m. Berlyne žydų valdomas zoologijos sodas “bėga” į Braziliją. Laivas nuskęsta ir žydas lieka gelbėjimo valtyje kartu su juodąja pantera (apeliacija į nacizmą).
Knygos autorius ir iliustratorius
Įkvėpimas. Visiškai nusivylęs savo gyvenimu, 33 m. Yann Martel antrą kartą atvažiuoja į Indiją, kur prisimena anksčiau minėtą knygą ir jo knygos idėja užliejo rašytojo smegenis.
Darbas. Pusę metų autorius Indijoje rinko medžiagą apie zoologijos sodus, lankėsi įvairių religijų maldos namuose, rinko Indijos spalvas ir kvapus, grįžęs į Kanadą studijavo religijas (induizmą, islamą ir krikščionybę), gyvūnų elgseną, zoologiją ir biologiją, pradėjo rikiuosti savo mintis ir idėjas į knygą.
Taip atsirado knyga. Prisipažinsiu, jos viršelį tik dabar geriau įsižiūrėjau. Gražus viršelis, bet dabar labiausiai norėčiau pavartyti iliuostruotą knygos leidimą (dailininkas Tomislav Torjanac). Iki šiol vis nesėkmingai bandoma ekranizuoti knygą. Tikėkimės, kad gal šį sunkų darbą pavyks atlikti Ang Lee (planuojama pastatyti iki 2011 m.). O dabar keletas tikrai gerų iliustracijų
Kuria prasme silpnų nervų? Žiauri? Daug smurto? Man puse knygų atkrenta dėl to, kad mano nervai ne tai, kad silpni, bet isvis nelaiko… 😦 Palyginimui – Simono ir Ažuolai scena su kankinamu berniuku iki šiol šiurpais krečia… O atseit ten dar švelniai parašyta…. 😦
Anafora, as turiu ta pacia problema. I kai kurias knygas net paziureti bijau… Vis tie nervai. O jei knygoje ziaurumai aprasomi, tai net skaitau kazkaip probreksmiais, jauciu, kad slystu pasakojimo pavirsiumi, jog neleidziu buti itraukiama i zodi.
Skaičiau, parašyta gerai, visi įspūdžiai – tik užvertus paskutinį puslapį. Tiesa, man nebuvo knyga iš lengvųjų, reikia nusiteikti ilgai kelionei valtyje su tais žvėriukais…
Užkliuvo bibliotekoje (atsiminiau, akd minėjo šis blogas, bet pamirašau, kad žiaurumu – nu ir gerai, nes nebūčiau skaičiusi) ir suryjau per beveik dvi paras…nu laaaabai gera knyga. Tik, kaip dabar norėčiau pažiūrėti ar bananai plaukia!!
Pi gyvenimas yra viena iš knygų, įtrauktų į tą ilgą sąrašą, kuriame 1001 knyga. Atsiverčiau knygą (jei atsimenat, neatsilaikiau ir nusipirkau), bet trumpas aprašymas man nelabai patiko. Blogas aprašymas ar blogas vertimas? Knyga man labai labai patiko ir, aišku, dabar kai ji vėl mano rankose, man baisiausiai knieti ją vėl perskaityti, tą 2002 m. Booker premijos laimėtoją.
knyguziurkes.com 
Aciu knygu grauzikeiL, kuri apie 2002 metus man parekomendavo perskaityti sia knyga. Atsigauti negaliu iki siol! 😀
Infarkto negavau, bet buvo netoli to… Silpnu nrevu skaitytojams nerekomenduociau skaityti.
Bet, be abejo, knyga labai gera.
vajei, man tokio isoudzio napadare
Kuria prasme silpnų nervų? Žiauri? Daug smurto? Man puse knygų atkrenta dėl to, kad mano nervai ne tai, kad silpni, bet isvis nelaiko… 😦 Palyginimui – Simono ir Ažuolai scena su kankinamu berniuku iki šiol šiurpais krečia… O atseit ten dar švelniai parašyta…. 😦
Anafora, as turiu ta pacia problema. I kai kurias knygas net paziureti bijau… Vis tie nervai. O jei knygoje ziaurumai aprasomi, tai net skaitau kazkaip probreksmiais, jauciu, kad slystu pasakojimo pavirsiumi, jog neleidziu buti itraukiama i zodi.
Kaip tiksliai parašyta – aš irgi taip “slystu”! Neseniai Murakamio Paukščio kronikose keletą puslapių taip praleidau. Neperlipu per save skaityti.
O as ja irgi turiu, bet niekaip neprisiruosiu perskaityti..
Jungiuosi prie G 🙂 turiu šią knyga senokai, žinau, kad gera, vis sakau, kad tuoj skaitysiu, bet dar stovi 🙂 tikrai ateis jos eilė 🙂
oi, eiles eiles 🙂
Aš irgi turiu. Mano žmogui baisiai patiko. O man kažkaip nekyla rankos į ją. Gal kas (kiek suprantu) religinės tematikos ten namažai?
O man atvirkščiai, kuo knygoj daugiau žiarumų, tuo man geresnė 🙂
Skaičiau, parašyta gerai, visi įspūdžiai – tik užvertus paskutinį puslapį. Tiesa, man nebuvo knyga iš lengvųjų, reikia nusiteikti ilgai kelionei valtyje su tais žvėriukais…
Užkliuvo bibliotekoje (atsiminiau, akd minėjo šis blogas, bet pamirašau, kad žiaurumu – nu ir gerai, nes nebūčiau skaičiusi) ir suryjau per beveik dvi paras…nu laaaabai gera knyga. Tik, kaip dabar norėčiau pažiūrėti ar bananai plaukia!!
🙂 fuu, kaip visada – pelengvejimas, kad kazkas rekomenduoto nenyvyle 🙂 O as jau noreciau visai pavartyt is naujo ta knyga- nelabai ka atsimenu.