Make Love Not War

Būna taip: nieko negirdi apie vieną dalyką, nesuki sau dėl jo galvos, o po to visai netikėtai pradedi tą dalyką visur matyti, lenda jis iš visų kampų, rodosi. Štai taip ir man nutiko. Apie Dresdeno bombardavimą esu girdėjusi. Net pačiame Dresdene esu buvusi ekskursijoj ir prisimenu, kaip gidė pasakojo, kaip po Antrojo pasaulinio karo   jis buvo atstatomas. Plyta po plytos. Bet tikrai apie tai per daug negalvojau, o paskutiniu metu taip sutapo, jog perskaičiau net dvi knygas, kuriose kalbama būtent apie Dresdeno bombardavimą.

Viena jų- jau mūsų recenzuota J.S.Foer “Extremely Loud and Incredibly Close” , o kita- Kurto Vonneguto “Skerdykla Nr5”.

Pagaliau ir aš praradau savo skaitytojišką nekaltybę ironiškajam Kurtui Vonnegutui. 🙂

Bet skirtingai nuo J.S.Foer knygos, “Skerdykla Nr5” nepalieka dūšioj šviesaus ir gero jausmo. Kitokios mintys aplanko perskaičius visai nestorą knygelę, kuri K.Vonnegutui atnešė sėkmę ir suteikė jam materialinę gerovę. Jis pats yra sakęs “The Dresden atrocity, tremendously expensive and meticulously planned, was so meaningless, finally, that only one person on the entire planet got any benefit from it. I am that person. I wrote this book, which earned a lot of money for me and made my reputation, such as it is. One way or another, I got two or three dollars for every person killed. Some business I’m in.”

Tai antikarinė knyga. Ir kitaip turbūt negali būti, nes K.Vonnegut pats buvo karo belaisviu ir išgyveno Dresdeno bombardavimą. Sunku įsivaizduot, kad po tokios patirties būtų įmanoma pritarti bet kokio karo idėjai. Knygoje ne tik siaubingi K.Vonnegut prisiminimai, bet ir mokslinės fantastikos intarpai, sumaišyti su tokiu labai labai juodu humoru.

Kaskart, kai knygoje kas nors miršta, K.Vonnegut rašo tą patį sakinį: “Nieko nepadarysi”. Bet tas “Nieko nepadarysi” nėra kažkokia rezignacija ar susitaikymas. Tas “nieko nepadarysi” -toks labai žiauriai ironiškas, nes iš tikrųjų, ne kiekvienu atveju, bet daugeliu, padaryti ką nors buvo galima. Buvo galima nebombarduoti Dresdeno, buvo galima išvengti visos tos beprotybės, kai kone vaikai imami kariauti, kai žmonės žudomi koncentracijos stovyklose, kai be priežasties Hirosimoje ar Dresdene žūsta tūkstančiai.

Vertimas man pasirodė neblogas, gyvas. Įtariu, kad versti vonegutiškąją kalbą buvo sunkoka, daug keiksmažodžių, kalba tokia spalvinga, net merikiečių pamėgtajam “motherfu**er” buvo rastas lietuviškas atitikmuo. Erzino tik tai, kad amerikietiškieji vietovardžiai buvo rašomi lietuviškai. Na, man “Ajova” (Iowa) arba “Martas Vinjardo sala” (Martha’s Vineyard) rėžia akį.

G.del Toro (tas pats, kur režisavo tamsų “Pano labirintą” ir “Hellboy”) 2011 -aisiais buvo susiruošęs pastatytį filmą pagal “Skerdyklą Nr5”, bet, atrodo, kad jis šiuo metu atsidės kitos knygos- J.R.R.Tolkien “Hobito”- ekranizacijai.

“Skerdykla Nr5” baisi knyga, kurią reikia perskaityti. Dėl profilaktikos. Kad neatbuktume ir nemanytume, jog nieko čia nepadarysi.

K.Ž.G


8 thoughts on “Make Love Not War

  1. Aš pasibaisėjau savimi, kaip neatsimenu siužetų – šiuo atveju atsimenu tik stilių, idėją, koduotas žinias, bet ne siužetą. Niekaip niekaip nebūčiau prisiminus, kad ten apie Dresdeną.
    Šita knyga kaip ir Skrydis virš gegutės lizdo, Musių valdovas bei Rugiuose prie bedugnės – turėjau nesyk po keletą egzempliorių atseit savo bibliotekai, bet randu visą laiką kažkokius žmones, kam tuo metu man rodos labiau tų knygų reikia ir padovanoju 🙂

  2. Dori, daug kas taip sako, tai pamaniau , kad ir as pradesiu nuo jos.

    Anafora, ir as turiu ta pacia “liga”, kad ne visda prisimenu siuzeta. Bet prisimenu jausma, kuris buvo skaitant, pagrindine minti ir t.t.

    1. Bet būtent tas prisiminimas KAŽKO, kas užkabino gali būti vienas iš kriterijų atsirenkant šimtuką 🙂

  3. anafora butent taip ir yra. tik kazkaip sunku idet ir sugalvot, ka parasyt. bus taip: simtas metu vienatves – gyvenimo sukurys. taskas kita knyga 🙂

    1. Labai gerai skamba 🙂 Aš dar pridėčiau – Marquezas kaip poezija – negali skaityti po posmą, turi skaityti VISĄ 🙂
      Man panašios problemos kyla, kai kas nors sako – parekomenduok kokią knygą – aš staigiai sumetu maždaug ką mėgsta, kiek pažįstu žmogų, ką skaito ir ką nors rekomenduoju ir tada BŪTINIAUSIAI klausia – o apie ką šita knyga? Ir kaip gali pasitikėti mano rekomendacija, kai aš nuoširdžiausiai atsakau – Neatsimenu…Bet labai gera… 🙂

  4. Vis pasiimu šią knygą ir paskaitau, kaip sakoma, profilaktiškai 🙂 Dar man labai labai patinka “Katės lopšys”.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s