Gėlele po rudens šalnų,
Koksai išblyškęs tavo veidas.
Saulutė tyliai nusileido,
Ir tu miegok: saldžių sapnų!
Ramiai ilsėkis po sniegu,
Tave užklos jo rankos baltos,
Kol taip seniai girdėtas balsas
Tave pažadins iš miegų.
Tau paukščiai neša dovanų
Iš tolumų gražiausia dieną.
Girdi? Per žemę gandas eina:
Pavasaris ne už kalnų!
/Liutauras Degėsys/
knyguziurkes.com 