Nijolė Kliukaitė yra mūsų klasiokės mama. Rašytoja, poetė, dailininkė, I.Simonaitytės premijos laureatė, trijų dukrų mama. KŽG, atsimeni, ji mokykloje parašė mums scenarijų kažkokiai šventei? Donelaičiu buvo scenarijus grįstas ar kuo ten? Nepatiko mokytojoms, nes toks buvo laisvūniškas scenarijus. Atsimenu savo mėlyną klostuotą sijoną besiplaikstantį scenoje – jį buvau Jurgai paskolinus, ką ji ten vaidino? Nepatikėsi, bet mano knygų eilėj ir lentynoj stovi Nijolės Kepenienės Vėjų rožė. Keistai knyga atsidūrė toj lentynoj.
Kai Vilniaus senamiestyje praeinu pro tokį pilką namą lyg ir Domininkonų gatvėje, prisimenu, kaip mokykloje pavydėdavau klasiokei Skaistei, kad jos močiutė ten gyvena… 🙂
Visa šita prisiminiau, nes aptikau ką tik išleistą Nijolės Kliukaitės knygą apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę – Bitė. Reikės ieškot bibliotekoje.
būna kad/ elniai palieka/ gimtąjį mišką/ ir /
iškeliauja/ šerkšną/ išsinešdami /ant ragų/
būna kad/ akmenys/ trypinėja/ grumdos/
paskui gi ima/ ir dingsta /– gal išskrenda/
būna/ paukščiai/ pakyla su /visais lizdais/
ir kiaušiniais/ giedančiais į /gimtinę tik/
niekad niekad/ jie nedalija/ žemės kuri/ jiems/
nepriklauso
|bičių draugė|
knyguziurkes.com 