Tokia daina sukas man dabar galvoj. Nes yra milijonas knygų, kurias per šiąnakt noriu perskaityt ir du milijonai filmų, kuriuos noriu pažiūrėt kol kukuliai miega. Miegot? Skaityt? Žiūrėt? Rašyt? AAAA! Gelbėkit! Zombiai atrieda atidunda!
|pajuodę paakiai|
Ta pati knyga- trys viršeliai. Tas pirmasis tai man per daug primena knygas priskiriamas chick-lit kategorijai, o “The Man of My Dreams” tikrai nėra chick-lit. Juo labiau, jog C.Sittenfeld yra pasakiusi, jog pavadinti knygą chick-lit yra tas pats kaip pavadinti moterį prostitute. Tai – žeminantis terminas, tad jo čia daugiau ir nenaudosiu.
Nėra čia virsmo gulbe, nėra superlaimingos pabaigos, kai herojė pagaliau sugavusi savo meilės objektą ranka rankon žengia su juo altoriaus, saulėlydžio ar šviesaus rytojaus link.Tiesa, Hannah ieško to išsvajotojo vienintelio, bet jai labai rūpi, ką kiti žmonės (vyrai) apie ją pagalvos, ji analizuoja ir analizuoja savo veiksmus ir žodžius, ir tai jai trukdo surasti JĮ. Knygą sudaro Hannah gyvenimo fragmentai nuo 1991 iki 2005, kuriuose figuruoja vyrai.
Tai antroji C.Sittenfeld knyga. Jos debiutas buvo “Prep”, vėliau- “The Man of My Dreams”, o naujausia-mano išgirta ir mylima- “American Wife’. Taigi, skaitau knygas atvirkštine tvarka. Buvau kažkur skaičiusi, jog “American Wife” yra jos pirma”suaugusiška” knyga, dabar suprantu, kas buvo turima galvoje. “American Wife” man pasirodė daug brandesnė ir solidesnė, pasakojimas joje stabilesnis ir visapusiškesnis.
Bet ‘”The Man of My Dreams” nėra prasta knyga. Jos stiprioji pusė, sakyčiau, yra ta, kad bent jau aš labai lengvai galėjau identifikuotis su Hannah. Tas jos abejojimas, per intensyvus situacijos analizavimas, (kai ji daugiau stebėdavo ir mintyse perkratydavo situaciją, nei joje būdavo) man labai jau priminė mano pačios paauglystę ir ankstyosios jaunystės metus. Jos kuriami vestuviniai planai vos tik vaikinui pasikalbėjus su ja kokią valandėlę bei jos begalinis noras koreografuoti visas su vyrais susijusias situacijas, kad tik jose prastai nepasirodytų (Hannah :”aš mąsčiau, ar jis gali matyti plaukelius mano nosyje, ir todėl aš pasukau galvą ir nutraukiau mūsų akių kontaktą” – atleiskite už beveik pažodinį vertimą) man priminė mano pačios elgesį (Aš :hamburgerio per pirmą pasimatymą negalima valgyti, nes negražiai atrodau, tad geriausia užsisakyti kokių salotų ir vaidinti, jog esu visiškai nealkana. )
Nenustebinsiu parašiusi, jog “The Man of My Dreams” knyga moterims. Tos, kurios niekada nebuvo pačios pačios gražiausios mokykloje, tos kurios visada elgėsi protingai ir nerizikingai, tos, kurios klausydamos Bryan Adams “Everything I do I do it for You” ir žiūrėdamos “Pretty Women” fantazavo apie JĮ, turėtų save pažinti. Ir atlaidžiai nusišypsoti. Nusišypsoti tai romantiškai, viską per daug analizuojančiai šešiolikmetei, kuri vis dar visai negiliai tūno viduje.
K.Ž.G
Kitty Crowther – iliustratorė ir rašytoja, gyvenanti Belgijoje. 
K.Ž.G.
Kartais, kai imame diskutuoti apie kokią nors knygą, ima ir išlenda koks nors visiškai negirdėtas neregėtas knygos pavadinimas, pasijaučiu, kaip nukritusi iš mėnulio, ar pirmą kartą atėjusi į knygyną. Na, iš vienos pusės, tas jausmas malonus, nes kažkaip smagu, kad nors atrodo, jau apie lietuviškai parašytas ir išverstas knygas kažką žinai daugiau nei eilinis praeivis, na bent tiek, kad maždaug žinai, kas yra išleista, išaiškėja, kad vis dėlto yra užsislėpusių siurprizų; iš kitos pusės apima toks lyg ir nisivylęs bevlitiškumas, kad nieko apie tai negirdėjai ir kaipgi prasmuko pro tavo akylas akis. Taip man atsitiko su tuo Anaforos paminėtu Štileriu, kuriuo paskui pasidžiaugė Dori, o aš likau it musę kandus (pfuuu…), nes nesu girdėjus, kam čia varpai skambina. Na, dabar jau esu ir laukiu parkeliaujant į mano lentyną. Reabilitavau save truputuką, nes manęs ant svieto nebuvo, kai ši knyga buvo išleista, o iš senų tarybinių leidimų sunku atsirinkt, jei nieko nebuvai girdėjusi (čia specialiai mot. g. :)) žmogus.
O čia ir trečiadienio klausimas. Bandykit žymėt kelis atsakymus, o geriausia iš viso, įrašykit savo variantą!
|belaukianti atsakymo|
knyguziurkes.com 
