Kartais, kai imame diskutuoti apie kokią nors knygą, ima ir išlenda koks nors visiškai negirdėtas neregėtas knygos pavadinimas, pasijaučiu, kaip nukritusi iš mėnulio, ar pirmą kartą atėjusi į knygyną. Na, iš vienos pusės, tas jausmas malonus, nes kažkaip smagu, kad nors atrodo, jau apie lietuviškai parašytas ir išverstas knygas kažką žinai daugiau nei eilinis praeivis, na bent tiek, kad maždaug žinai, kas yra išleista, išaiškėja, kad vis dėlto yra užsislėpusių siurprizų; iš kitos pusės apima toks lyg ir nisivylęs bevlitiškumas, kad nieko apie tai negirdėjai ir kaipgi prasmuko pro tavo akylas akis. Taip man atsitiko su tuo Anaforos paminėtu Štileriu, kuriuo paskui pasidžiaugė Dori, o aš likau it musę kandus (pfuuu…), nes nesu girdėjus, kam čia varpai skambina. Na, dabar jau esu ir laukiu parkeliaujant į mano lentyną. Reabilitavau save truputuką, nes manęs ant svieto nebuvo, kai ši knyga buvo išleista, o iš senų tarybinių leidimų sunku atsirinkt, jei nieko nebuvai girdėjusi (čia specialiai mot. g. :)) žmogus.
O čia ir trečiadienio klausimas. Bandykit žymėt kelis atsakymus, o geriausia iš viso, įrašykit savo variantą!
|belaukianti atsakymo|
knyguziurkes.com 
Apie šį rašytoją sužinojau iš knygos “50 žymiausių XXa. romanų”, ten yra įtraukta jo “Homo faber”. Rasti pirkimui gana sunku, bet tam ir reikalingi tokie knygynai, kaip “Retro knygos” Klaipėdoje 🙂 “Štileris” tai kelis kartus jau keliavo per mano rankas, bet neskaičiau dar, laukia savo eilės 🙂
Beje, kaip smagu rasti save paminėtą 😀 Jaučiuos kaip knygą laimėjus 😀 Ir dar smagiau, kad kažkam irgi gali “užrodyti” knygą 🙂
O atsakymai į klausimą, tai žymėjau porą: nusvyra rankos ir apima noras greičiau perskaityti. Iš tikro dažnai man netgi būna, kad ir čia, parašot apie kokią knygą, o aš ne tik, kad negirdėjus, bet ir viršelis net nematytas. Tada pradedu labai ta knyga domėtis, skaityti recenzijas, ieškoti pigiausio pirkimo varianto ir žinoma įtraukiu į skaitomų knygų sąrašą 🙂
Tikiuosi nenuvils 😉
O manęs beveik nieks neveikia…nei man skauda širdį, kad kažko neskaičius, nei šilta, nei šalta, nei nusiviliu, nepergyvenu išvis 😀 Šaltakraujė aš 😀 Susidomėti susidomiu, bet kad kažkokių didelių emocijų – nesukelia man – bet čia vėlgi, ta tema, kad nekolekcionuoju, nerenku gyvenimo – gyvenu tiesiog. Ir gyvenu SAVO gyvenimą. Čia ta prasme, kad ir skaitau, ir girdžiu, ir bendrauju, bet NEVEIKIA manęs kaip poveikis – aš neužsidegu savyje, kad “ir man to reikia”, “ir aš taip noriu” – mano upelis kažkaip toli nuo visų upių matyt teka…
O Štileris…senokai skaičiau…prieš 12 metų, bet vistiek įspūdį iki šiol saugau. tuomet teko rinktis iš sąrašo knygas analizei, kuriame buvo ir stiklo šalis ir svetimas veidas ir dar kažkokios kurių nepamenu, tuomet Štilerio vienintelio nebuvau iš to sąrašo skaičiusi, todėl pamaniau, tebūnie šviežia knyga – ir vau…rašiau, rašiau, atrodė nieko nesuprantu pradžioje, tiek klausimų sukėlė tuomet ši knyga, paskui vėrėsi, vėrėsi – jau kaip norėčiau vėl paskaityti iš tiesų 🙂
Baltai baltai pavydžių tiem, kurie pirmą syk paima skaityti Štilerį, Vargdienius kokius, Kamiu…
O as va, Vargdieniu neskaicius. ir netraukia manes. Hm. o Stileri jau turiu nuo vakar. Nusistebejau, kad tokia sena knyga, o taip gerai issilaikius, kaip buvo padeta i lentyna, tai tik sugelto nuo laiko. ziuresim, kada sitos knygos eile ateis 🙂
P.S. Beje autoriaus aš iki šio neatsimenu, nes man ta knyga taip ir liko – Štileris 😀 Perskaičius aiškiau kodėl toks stiprus pavadinimas.