Hmm… Parašiau ir iš karto kilo klausimas, kas yra ta gera knyga? Ar tokia, kuri apdovanota kokia nors premija (kartais atrodo, kad jų užsispyrusiai neduoda tam tikriems rašytojams), o gal tokia, kurią skaitydamas vis pamiršti, apie ką skaitai ir turi grįžti ir skaityti pastraipą iš pradžių, nes prasvajojai kokią sunkią – svarbią mintį? O gal tokia, kuri patinka milijonams? Ar tokia, kur suprantama ir įvertinama vienetų? Kaip Jums atrodo?
Pagal žemiau pacituosimą (ojei, kas čia per žodis! ar iš vis galima tokia forma ar čia kaip žymusis “musyse” :D) citatą iš The Economist (citatą radau čia) – kuo mažesnis knygos skaitytojų ratas, tuo knyga geresnė, vertingesnė. Ar aš kažką vėl ne taip suvarčiau?
“Dauguma žmonių, kurie skaito bestselerius, neskaito kitokių knygų. O mažiau žinomų knygų skaitytojų auditoriją dažniausiai sudaro priešingi – daug skaitantys – žmonės. Tai reiškia, kad mažiausiai populiarias knygas vertina labiausiai apsiskaitę žmonės, o bestselerius – kurie ne itin nusimano literatūroje. Amerikietis, kuris per šiuos metus perskaitė vieną knygą, greičiausiai skaitė Dano Browno “The Lost Symbol”. Ir greičiausiai ji jam patiko.”
Žiurkytė
knyguziurkes.com 
Nors ir skamba keistai, bet “pacituosimą” yra geras žodis – t.y. būsimojo laiko neveikiamasis dalyvis 🙂 Tik nepamanykit, kad aš viską taip prisimenu, tiesiog man kartais smalsu pasidaro dėl žodžių vartojimo, kaip ir šįkart – tad pasidomėjau 😉 (Parašiau ir pagalvojau – o siaube, Egle, kaip tai nyku :)))
Eglute, o as buciau visai nesuabejojus, kad tu atsimeni 🙂 as sakes, visai nebeatsimenu, na bent pasakyt moku ir tas jau gerai. kitais metais eikim rasyt nacionalinio diktanto 🙂 tu gausi desimt, as – du 🙂
Oi rašau aš tuos diktantus namuose ir padarau, žinok, klaidų. Pernai tai vos nenusigundžiau Briuselyje į atstovybę nueit rašyt,bet gerai, kad nėjau, nes būčiau gėdą apturėjus. Pvz., buvo ten toks žodis “žąla” – na darosi žalias. Aš ir galvoju, na jau čia jūs manęs nepagausit, atsimenu ten tuos septynis veiksmažodžius, kur esamajam rašosi su nosine – šąla, ir t.t., tokia žąlą ten nėra. Ir išdidžiai parašiau be nosinės. O pasirodo, kad taisyklės yra pakeistos, tų ypatingų žodžių sąrašas prailgintas nuo 7 iki 20, tarp jų ir šitas žąla. Tai vat taip ir pridirbi klaidų diktantuose 🙂
Man gera knyga yra ta kuri itraukia, prikausto ir nepaliedzia iki pabaigos 🙂 Del kurios negaila paaukoti net saldziausio miego…Ta kuri sujaudina arba prajuokina, paliecia…Ir visiskai nesvarbu ar ji apdovanota ar neapdovanota, ar ja skaito milijonai ar tik vienetai…ir ar paskaiciusi ta knyga galesiu save priskirti prie labiau issilavinusiu, ar eiliniu, ne itin nusimananciu literatūroje 🙂
“Amerikietis, kuris per šiuos metus perskaitė vieną knygą, greičiausiai skaitė Dano Browno “The Lost Symbol”. Ir greičiausiai ji jam patiko.“” Ir manau kad visada yra geriau, kad žmogus perskaito bent ta viena Dano Browno knyga, negu neperskaitytu ne vienos…
Aciu uz gera komentara.
Gera knyga skirtingiems zmonems yra skirtingas dalykas. Manes net su bizunu nepriverstu skaityti Zemaites, Biliuno, Staneviciaus. Kritikai gali ju kuryba iskelti iki pat dangaus, bet man tai nebus geros knygos. Logiskai as galiu suprasti, kodel viena ar kita knyga laikoma gera (kokybiska) anot kritiku ir vadoveliu sudarytoju, bet su knyga (kaip su meile)- sirdziai neisakysi 😉
A tiesiog mano mintis issake 🙂 As taip pat ir muzika, ir daile vertinu. Jeigu tave sudomina, privercia susimastyti ir sukelia kazkokius jausmus, netgi nelabai svarbu ar teigiamus, ar neigiamus, tada si knyga, muzika ar paveikslas yra geri ir verti demesio.
Žiurkele, visos Žemaitės ir Biliūnai pas mustikrai ne dėl literatūtinės vertės sudėti,o kad daugiau nėr ko dėt. Juk tarybiniais lakais nebuvo nei Škėmos,nei visų pabėgusių poetų, tai reikėjo pusę metų Žemaitę skaityt,o kitą pusę Nėrį.Tai iš inercijos dabar gi ir toliau skaito. Nors mama sakė, kad vaikai jau iš viso nebesupranta, kasten tuose apsakymuose parašyta, na, turiu omenykaimo aprašymus, rakandus ir tt. sake, vaikai pabuvę Airijoj grįžta net nežino, kad yra “grėblys” arba “močiutėsjuosta lelijom išausta”…
Egle, aš net girdėt negirdėjau apie prilgintą sąrašą!Bet pas mus kaip visada- vietoj to,kad iš viso panaikintu tokią kvailą rašybą, tai jie dar prailginą sąrašą. Durnių laivasne kitaip! O diktantą eisim vis tiek rašyt 🙂 Nes aš noriu, kad tu būtum “raštingiausia”!