“Bernardinuose” šiandien radau L.Donskio mintis apie knygas.

Labai pritariu šitai L.Donskio citatai: “Jei kalbėsime apie prozos kūrinius, aš priklausau tai žmonių kategorijai, kuri tvirtina, kad mūsų poezija yra stipresnė už prozą.” Dar jis pasakoja, kad “Stengiuosi prie knygos prieiti ne pavargęs, ne suirzęs – tam turi būti skirtos ypatingos valandos“, o štai šitas požiūris man visiškai svetimas: aš skaitau kai esu liūdna, kai esu pikta, kai bijau, kai kažko laukiui, kai dėl kažko nerimauju, kai esu pavargusi, kai esu išsiilsėjusi, kai esu linsma, kai pati nežinau kokia esu. Skaitymas man yra ir pabėgimas nuo problemų ir priartėjimas prie jų, ir savotiška meditacija, nusiraminimas, o kartais- susierzinimo priežastis. Ir ypatingo laiko skaitymui neskiriu (nebent mūsų sekmadieninės popietes rudenį ir žiemą, kai atsisėdam bibliotekos kambary, kūrenam židinį ir skaitom), nes skaitau, kai turiu laiko: rytais-traukinyje į darbą, vakarais- sofoje, dar vonioje, kavinėse, parke ant suoliuko, belaukdama savo eilės pas gydytoją. Žodžiu, “pas knygą” einu bet kokios nuotaikos ir beveik bet kur, neturiu sakralinės skaitymo vietos ir nuotaikos.

Mane tokie straipsniai apie skaitymą labai džiugina ir labai įkvepia dar daugiau skaityti. Būtų labai smagu sužinoti, kitų žinomų žmonių mėgstamiausias knygas. JAV viena jau į pensiją išėjusi bibliotekininkė Glenna Nowell renka informaciją apie įžymybėms labiausiai patinkančias knygas. Pasirodo, jog Sarah McLachlan mėgstamiausia yra R.M. Rilke “Letters to a Young Poet”, Nelson Mandela- L.Tostojaus “Karas ir taika”, Kofi A.Annan- Hesse “Siddhartha”

K.Ž. G.