Čia tokios knygos, pro kurias aš dar sunkiau praeinu knygyne, t.y. dažniausiai nepraeinu, o nusinešu :). Jos dažniausiai priklauso ne skaitomų knygų kategorijai, o vartomų ir žiūrimų, dėl to jas žymiai labiau reikia turėti tarp savo knygų nei tas, normaliai skaitomas :). Skaitomas knygas aš dažniausiai graužiu vieną kartą ir niekada prie jų nesugrįžtu, na, nebent labai išimtinais atvejais, kurių dabar net nepamenu arba, jei pamirštu, kad esu tą knygą apskritai skaičiusi, kaip kad visai neseniai su viena knyga nutiko (gal vėliau parašysiu apie tą knygą, nes joje įrašyta, kad tai – Vilmos knyga :)). O štai prie gražių knygų grįžtu daug kartų, nes jas visada miela pavartyti, pažiūrinėti, pasimėgauti.

 Šį beįsinakatėjantį vakarą išlentynos ištraukiau Liutauro Degėsio “Žolyną” ir “Žvėryną” – knygą du viename. “Žolynas” dedikuotas “Mažoms ir didelėms mergaitėms”, o kolega “Žvėrynas” – “Labai mažiems ir dideliems berniukams”. Eilėraščius nuostabiai apipiešė Inga Gilytė.

 Pusė knygos – mergaitėms, pusė berniukams. Jei nori įlįsti pašniukštinėti  į svetimą pusę, teks knygutę apversti aukštyn kojom :).

Plunksna – dovanų

Jei sutikčiau jauną vėją/ Prie namų,/ Neprašyčiau geradėjo/ Dovanų. Nieko nieko neprašyčiau -/ Tik sparnų, /Paskraidyti tykiai tykiai/ Virš kiemų. /Atsikėlęs kuo anksčiausiai,/Kol tamsu,/ Aš pakilčiau lig aukščiausių/ Debesų./ Jei tave, sesuo, surasčiau/ Prie namų,/ Baltą plunksną tau numesčiau -/ Dovanų!

 

 

Kita graži – Mariaus Jonučio prirašyta ir pripiešta ( knyga Nomedai:)) “Mėlyna žalia”.

Aš irgi noriu tokios knygos man :). Ne nuo Jonučio, aišku 🙂

O pabaigai skani raudona knyga “Princesės” by Philippe Lechermeier and Rebecca Dautrememer. Joje galybė visokiausių princesių:)

Princesė Miegilė

(iš tos pačios giminės: Miegančioji gražuolė – kažkada truputį įsidūrusi užmigo šimtui metų, kartu miegu užkrėsdama visą karalystę)

Princesė Doremi

 

Šitoje knygoje net gyvena princesė Raidegunda, žiurkyčių mylima kolegė 🙂

Visų gi nesudėsi, todėl ir reikia namie turėti tokią gražią knygą 🙂