Vieną dieną vaikštinėdama po senamiestį pamačiau tokią atminimo lentą ir perskaičius pavardę joje labai nustebau. Nesitikėjau tokios perskaityt. Apie tą lentą kada nors vėliau, o šį kartą, eidama į parduotuvę pastebėjau, kad jau kabo atminimo lenta ant namo, kuriame gyveno Jurga Ivanauskaitė. Toj pačioj gatvėj, kiek tolėliau, aukštai iškėlęs uodegą Jurgos skverelyje stovi Jurgos katinas. Gražiai sutvarkytas sverelis, tik kad aplink skverelį aplinka tokia nelabai, o ir suoliukai nekokią publiką traukia… Bet, tikiuosi, kad čia tik šiandien. O dabar – lenta ir katinas 🙂
|besidairanti į namų sienas – miau|
PS atsakymas Eglei 🙂
knyguziurkes.com 
Oi kaip smagu! Man kaip jau simta metu nebuvusiai Vilniuje labai norisi pamatyti visus vilnietiskus grazumus
Dabar tik reikia su fotiku per miesta prasieit 🙂
Siandien su kukuliu is darzelio specialiai ejom fotoreportazo daryt 🙂
Kukuliai tavo bus tokie literaturiniai intelektualai 🙂
O kurioj čia vietoj? Kiek konkrečiau prašyčiau.
Egle, atsakymas poste 🙂
Čia yra jau netolo stoties, teko pabūvoti ten 🙂 Pats skverelis tikrai labai gražus, jaukus ir mielas, gaila, kad rajonas nekoks. Bet vistiek, smagu žiūrėt į tokius katinus 🙂
Dori, tikiuosi, kad laikui begant rajonas bus ok 🙂
Aš tikiuosi, tame skverelyje lankiausi, kai apžiūrinėjau vieną būtą nuomai. Teko pasibaisėti 🙂
Beje, nesu didelė J. Ivanauskaitės gerbėja, bet gal kuri žino, kodėl buvo pasirinkta būtent katino statūla? Čia koks simbolis iš jos knygų ar dar koks biesas?
aš ir nesu gerbėja didele, labiau jos kaip asmenybės gerbėja. man ayrodo mylejo katinus labai ir pati turejo, nors tikslaia nzn
Ačiū už atsakymą! 🙂
bent jau “Placebe” katė vaidina nemenką vaidmenį. Ankstyvojoje kūryboje nelabai kačių prisimenu, iš vėlyvosios nieko daugiau neskaičiau (nes man ji weee :). Bet drįstu teigti, kad Jurgos asmenybei labiau tiktų grakštesnis katinas. Šitas labai mielas, bet toks drambliukas 🙂
Gal del to, kad akmeninis :)))
ne, dėl to, kad peršertas atrodo :))
🙂
Paskutinį kurį mačiau katiną pas Jurgą – toks stooooras ryžas 🙂
Katinai Jurgai spėju buvo ne vien kaip gyvūnai – vien Placebe viena iš siužeto linijų – katino akimis (!) Beje kas labai Jurgai būdinga – ne katinO, o katinĖS, nes ji rašo, kodėl katinAS ok, o jau paskui katĖ, kur dingta šaknis, kas čia per ignoravimas? 🙂
Ir miegančių drugelų tvirtovėjė katė su kačiukais – kartu su tom mergaitėm nelaimingom visos moteriškos prisiglaudusios kažkur sodo namelyje…katė atsiveda kačiukų – kapstykis, augink, maitink viena…moterys išniekintos, panaudotos – kapstykitės pačios….
Neatsimenu Raganos ir lietaus, bet man rodos lyg per miglą viena iš veikėjų turėjo katiną (?) niekaip neatsimenu; man neatsiejama Jurga ir katinai – ne kaip naminiai gyvūnai, bet kaip draugai, kaip partneriai – katės pas ją tarsi stebi mūsų gyvenimą, nes jos jug gyvena daug gyvenimų – todėl joms mūsų problėmos atrodo menkesnės, ne tokios svarbios – katės tarsi ateina pas mus gyventi darydamos paslaugą MUMS, pagyvena, pripildo mūsų erdvę savastimi – ramybe, paslaptimi, tylia murkiančia išmintimi – ir… išeina vėl savais keliais, kai mums jų nebereikia. Jos tarsi varnos kurios gyvena kelis šimtus metų – buvo preiš mus ir bus po mūsų, todėl mato viską kitoje perspektyvoje, negu, kad mes maži žmoneliai besisukantys savo SUPEP problemų rate.
Na čia tokias mintis man staiga sukėlė Jurgos katinai. Manau būtų galima daugiau kapstyti, tik reiktų gylintis į knygas, ieškoti daugiau…
anafora, aciu uz komentara