Jau anksčiau rašėme, kad šių metų premiją A.Lindgren atminimui laimėjo Kitty Crowther.Birželio pirmąją jai apdovanojimas pagaliau bus įteiktas.
Šiaip tai kasmet apdovanojimą įteikia sosto paveldėtoja (jaučiuosi lyg pasaką sekčiau) princesė Victoria. Bet kadangi ji šiemet labai užsiėmusi savo vestuvių planavimu (tikėkimės kad gyvens ilgai ir laimingai), tad apdovanojimą vietoj jos įteiks jos sesė princesė Madeleine. Ta pati Madeleine, apie kurią rašė turbūt visi laikraščiai, nes ji prieš savaitę nutraukė savo sužadėtuves dėl sužadėtinio neištikimybės (o čia tai jau visai nepasaka).
Savipagalbos knygų niekam iš principo nerekomenduoju, tad vietoj jų princesei pasiūlyčiau paskaityti H.Fielding “Bridget Jones dienoraštį” tam kad šiek tiek pasijuoktų, tam, kad patikėtų, jog kiauliškai besielgiantiems teks sumokėti už savo poelgius, ir tam, kad neprarastų vilties, jog kada nors susitiks tą savo vienintelį.
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
G, kas blogiau meiles romaneliai ar savipagalbos knygos? Hmm
niekaip nesugalvoju kur parašyti, tai rašau prie paskutinio posto, žinau, kad knygų žiurkės mane supras 😉
šiandien bevažiuodama autobusu per petį ‘skaičiau’ priešais sėdinčio vaikino knygą – sakysit, ir “aš taip darau”? bet aš dar sugebėjau jo ir paklausti, kokią knygą skaito, nes buvo baisiai įdomu 😀 ar jūs taip irgi darot? 😉
😀 O kokią knygą skaitė? 😀
alexy pehov ‘shadow prowler’
As tai visais imanomais budais bandau pamatyti, ka zmones skaito traukinyje ar autobuse. Bet klausti, neklausiu, nes kazkaip nenoriu trukdyti. Bet man buna labai smagu, kai susitinka du skaitantys ir abu subtiliai i vienas kita atsuka virselius, kad parodytu, ka skaito.
už tai ir klausiau paskutinėje stotelėje, prieš pat išlipant – nes visą kelią subtiliai pamatyti neišėjo, atspėti irgi 😀
studentholic,
man labai grazu, kai zmones klausia. Juk skaitymas daznai buna izoliuojanti veikla, ta prasme, jog atsiribojam nuo kitu. Skaityti galime is vieni, be kitu. Butent todel karalienes patarejams is A.Bennett knygos “The uncommon reader” ir nepatiko naujai atrastas karalienes pomegis skaityti, nes skaitydama ji izoliavo save nuo kitu.
O kai kas nors autobuse paklausia, ka skaitau, tai buna tarsi to skaitymo vienisumo pabaiga.
Ir aš visada stengiuosi pamatyti, ką skaito kitas žmogus. Kadangi tenka daug važinėtis autobusu, tai visada išsitraukiu knygą. Pastebiu kitų žvilgsnius, kurie labai pamalonina. O jeigu įlipus matau, kad kažkas skaito, tai visada prisėsiu prie to žmogaus ir demonstratyviai išsitrauksiu knygą 😀
Šiaip norisi paklausti, ką skaito, bet nedrįstu. Nebent kažkiek žinau žmogų, ar kitoj aplinkoj bendraujam, tada paklausiu 🙂
Kokie mes nedrasus toj “drasioj” saly gyvenantys… Reikia daryti akcija- as isdrisiu paklaust, ka zmogus skaito 🙂 Man cia pirku numeriu reikia isirasyt, nes as baisi “drasuole” :):):)
Būna, kad parke kai skaitau, pagalvoju “prieitų dabar koks vaikinas, užkalbintų, ką skaitau, išsikalbėtume ir kadanors vetuves atšoktume” 😀
oho, na ir fantazija pas tave 🙂 🙂