Po keleto metų pagaliau vėl Lietuvoje, tad neišvengiamai matau daug pokyčių knygynų lentynuose. Dar nespėjau į daug knygynų nueiti, bet jau pastebėjau šitus dalykus:
1. Atsirado daugiau mažesnio formato knygų popieriniais viršeliais. Smagu. Seniau kone visos knygos buvo šeimyninės Bibliijos dydžio- nei į rankinę įsimesi, nei vonioje paskaitysi, nes sunku rankose tokį svorį išlaikyti. O dabar atsirado mažesnių, lengvesnių. Džiugu.
2. Pseudoįžymybių biografijos… Na čia pagirti negaliu. “Radži. Likimas nepajėgė manęs nuskriausti” ??? „Akiplėša, arba Tas ir Kitas Arūnas Valinskas“??? Butkutės “Prarastas rojus”??? Na pačių knygų nežiūrėjau, tad apie jų literatūrinę vertę nekalbėsiu (nors, iš tikrųjų, tai pakalbėsiu. Bet tik truputį). Radau ištraukų iš D.Butkutės knygos, kurią parašė Jurga Baltrukonytė, žurnalo “Panelė” redaktorė.
Na gal ir nekorektiška iš tų poros ištraukų spręsti apie visą knygą, bet man tos ištraukos labai stipriai asocijuojasi su “Panelės” tradiciniu pašaipiu stiliumi, kai vietoj to, kad kažkaip būtų bandoma priartėti prie straipsnių herojų, suprasti juos, atskleisti kažkokią naują dimesiją, pasitenkinama herojaus “išdurninimu”. Tikslas nėra papasakoti, o pasityčioti.
Pora ištraukų iš knygos “Prarastas rojus”:
“Užsiropštė ant keturaukščio stogo ir guli sau nuogutėlė, vien su stringiukais, konspektai šalia mėtosi, vėjelis lapus draiko. Tai užpakalį pasvilina, tai krūtinę – o ko bijoti, juk niekas nemato. Reiktų Lolos Ferrari papus turėti, kad iš tokių aukštybių kas nors juos įžiūrėtų. O Džordanos mažučiai kaip kumštukai.”
“Buvo naktis iš kovo 7-osios į 8–ąją. Labai simboliška, kad būtent per Moters dieną Džordana gana sunkiai ir kraujingai tapo moterimi.” (Ar prie šito sakinio nėra nagų prikišusi žymi “Panelės” moralistė ginekologė Vaiva Eringytė? 🙂
Suprantu, kad D.Butkutė gal ir nėra labai lengvas objektas biografijai rašyti. Bet juk daugelis autorių yra rašę apie tikrai blogus žmones, tokius kaip Stalinas ar Hitleris, bet vistiek kažkaip sugebėjo išlaikyti savo profesionalumą. Bet kaip minėjau, knygos neskaičiau, tad gal ir neturėčiau jos vertinti, bet galiu pasakyti, jog paskaičius šias pastraipas šitos knygos net į rankas neimsiu, nes jose nėra nei meilės aprašomajam žmogui, nei pagarbos žanrui. Grubiai, be džiaugsmo, be meilės, bet su sarkastiška šypsena.
knyguziurkes.com 
Knygos apie Butkute neskaiciau, bet manau kad susidarytas ispudis is poros pastraipu – teisingas…skaiciau jos artimu draugu atsiliepimus ir netgi pasibaisejima autore ir jos sugebejima pasinaudoti Butkutes natura, naivumu ir parasyti tokia knyga…
Paneles redaktore man tokia subtilesne atrode, net sunku patiket, kad apie Butkute ji rase. Na, bet paziurejus, kokia dabartine Panele, tai gal ir ner ko stebetis.
G., o siemet tai zinok koks 100 lietuvisku biografiju isejo. ir Gintares karaliunaites ir butkutes, ir vaivos burejos, ir valinsko, ir tokio kunigo ex Atkociuno, ar kaip ten jis. Visi staiga tokie svarbus pasidare, vos per 30 ir jau verti rasyti apie savo gyvenima. nu, zurnalas Zmones knygos formate 🙂
ZiurkeL, pameni, kokia “Panele” buvo “musu” laikais? Puikiai pamenu, kaip isejo pirmieji numeriai, ir koks buvo piesiamas lietuviskos paneles portretas: pasitikinti savimi, isradinga, protinga, issilavinusi… o kai paziuriu i zurnala dabar…no comments.
Paburbekim 🙂
burbur bur bur. Ir dar akimis vartau truputuka
Prilaikyk, kad neiskristu 🙂 As dar noreciau i jas paziuret 🙂