Mano knygų 100 (vienas, du)

Iš konteksto išplaukęs postas. Knygos, kurių daugumą norėčiau perskaityti antrą ir šimtąjį kartą, bet neskaitau, nes kitos labai garsiai iš lentynos šaukia :), o ir dėl to, kad noriu atrasti dar daugiau tokių nuostabių knygų, o tam reikia skaityti tas šaukiančias. Knygos, kurias tampausi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, ir, jei galėčiau, išsivežčiau visur, kur važiuoju. Knygos, kurias visiems rekomenduoju. Jausmą apie kurias nešiojuos savo širdy, nors, kad ir kaip būtų keista, kai kurių jau negalėčiau atpasakot 🙂 Čia jas sudedu tikrai ne pagal patikimo laipsnį :). Gal taip sudarysime savo knygų šimtuką, o paskui ir tūkstantuką (iki pensijos, manau, pavyks 😉 ).

Jei paklaustumėt mano sesės, kokia mano mėgstamiausia, tai ji nurodytų Diną 🙂 Bet jau rašiau, kad man sunku būtų sudėlioti pagal mėgstamumą. Bet šita, be abejo, prie labai labai patikusių. Mane Dina tiesiog veža. Na, kaip herojė ji man nereali. Moteriška, veržli, nesuvaldoma, aistringa, grojanti, paslaptinga, gudri, protinga, besikarstanti po medžius, valdinga, trapi, vieniša, uždara. Iš kito pasaulio.

Knyga, kuri užvedė ant skandinavų literatūros. Knyga, kurios, man atrodo neįmanoma ekranizuoti, nors tai buvo padaryta. Žiūrėjau iš smalsumo ir didelės meilės knygai, bet kartu norėjau užsimerkt ir išjungt televizorių, kad man liktų ta Dina, kurią pati susikūriau.

Šimtas knygos viršelių. Negaliu pasakyti, kuris man labiausiai patinka, tikriausiai tas baltas, kuriuo apvilkta knyga, gyvenanti mano lentynoj. Nesugebėčiau papasakot, kas ten knygoj. Atsimenu, kad ratas – gyvenimo ratas, giminės ratas. Giminės medis. Daug užburiančios fantazijos, įtraukiančios, apkabinančios, plūduriuojačios ir užliuliuojančios. Fantastiška knyga. Skaičiau skolintą, o ji mane taip apsvaigino, kad pamačius naujai išleistą negalėjau nenusipirkti, o paskui dar ir originalą, kurį tikiuosi kada nors perskaityti. Taip noriu į Pietų Ameriką pakvėpuoti magiškuoju realizmu.

|apžavėta|

9 thoughts on “Mano knygų 100 (vienas, du)

  1. Nu pagaliau apie Diną 😀 …nu man ji, kaip čia gražiai padiskutavus. Man atrodo isterikė. Čia švelniausiai išsireiškiu 🙂 O tokių pakęsti negaliu. Nei gyvenime, nei knygose. Man norėtųsi jai gerai įkrėsti proto, pakratyti. Mano moterų -herojų kuriomis žaviuosi prototipai laaaaabai toli nuo Dinos paveikslo. Nesvarbu dabar, kokios moterys mane žavi, bet ne Dina tai tikrai. Nesutikčiau, kad ji protinga (bet aš skaičiau tik Dinos knygą, todėl jeigu kitose knygose jos portretas keičiasi, aš to nežinau) – gudri taip, bet grudrumas ne proto požymis. Joje slypi vios pelkėčiausios žmogiškos savybės – suktumas, kerštas, isterija, nesugebėjimas savęs nei kontroliuoti, nei susivokti, nei susimąstyti – bet taip, ką ji jau turi, to neatimsi – ji GYVENA. Apie priežastis nekalbu, nes vėl bus komentaras ilgesnis už postą. Laukiu diskusijos. Nes man taip įdomu, kodėl tiek daug moterų ji herojė, kad net norėčiau paskaityti antrą sykį knygą su kitokiomis mintimis.

  2. Senokai skaiciau, o kad velciaus i rimtas diskusijas, reiketu vel perskaitys… rrr. Net jei tu ir teisi kazkuriais aspektais, vis tiek man Dina – niam. Del to gaivaliskumo, nesitaikymo su padetimi (vis delto viskas gi vyksta ne musu laikais). kaip cia pasakius, man ji tokia feministiska (taip kaip as suprantu ta savoka), patrakus. Man tuo labai artima. O ir jautri, pazeidziama, giliai skaudanti, nesugebanti su tuo susitvarkyt.

  3. Vis galvoju apie Diną. Aš irgi senokai skaičiau, bet dabar atsimenu kas sužavėjo ir prieš ką lenkiu galvą – tai autorės nuoseklumas kuriant charakterį, kad ji visgi “nenutupdė” savo herojės, ne ištekino už kokio “balto princo” – ta pasigimdė vaikutį ir laiminga gyveno atradusi save 🙂 Būtent tas nuolatinis pasipriešinimas matyt ir yra Dinos žavesio dalis, dėl ko daugelis moterų ją stato ant pjedestalo. Dabar taip mąstau.
    Man Dina yra iš serijos, kai suprantu, bet nepateisinu. Suprantu jos skausmo, vienatvės, uždarumo, keršto ir naikinimo poreikį, bet nepateisinu. Aš už savęs suradimą – gebėjima save suvokti, suprasti, analizuoti, klysti, bet taisytis. O Dina mano akimis – pašėlęs uraganas, stichija nusiaubinti viską aplink – naikinanti save, savo pasulį ir viską aplink.Ar ji turi teisę taip elgtis? Va čia man įdomu.
    Knyga man sukelia panašius jausmus, kaip Nobokovo Lolita – puikiai tiesiog puikiai papasakota istorija, nuostabus pasakotojo talentas, įtikinami charakteriai, bet pati iškrypimo istorija ir veikėjas tiesiog NEPATEISINAMI, nesvarbu, kad suprantu jį puikiai – jo esatį, praeitį ir beprotybė jame, bet vistiek nepateisinu.

  4. Oi ne – aš gal ne taip išsireiškiu – knyga gera, bet veikėja – herojė man neptinka. Tik tiek. Ir tiesa sakant dar nesutikau skaitančio, kam ji neptiktų. Tai va ir domina mane, kodėl aš kažko nesuprantu apie ją, kodėl VISI žavisi. Bet neprarandu vilties sutikti bendramintį :)Ir Lolita labai patiko. Ir Maiklo K gyvenimas ir dar matyt šimatas kitų, kurių veikėjų poelgiai man sunkiai suvokiami, bet knyga vistiek patinka, kaip ir šiuo atveju – dėl rašytojo taleto vaizduoti kaip vaizduoja – įtaigiai, įtraukiančiai.
    Jeigu sugebėčiau labai trumpai – knyga man patiko, bet veikėja ne.
    (Dar žinot, kaip aš dabar galvoju vertinu veikėjas moteris…pagal tai, ar su jom draugaučiau. Pačiai įdomu. Pamąstysiu kodėl taip yra. Nesitapatinu su jomis kažkodėl. Labai apibendrinant draugės Dinos nenorėčiau 🙂

    1. Aaa, matai, kaip idomiai. Na, kazkaip niekada negavojau, ar noreciau draugaut su herojais. Geras, idomiai visai 🙂 O Lolita tai viena is knygu, kur negaliu skaityt, nes man kazkaip… per daug ziauru ar kaip, net nemoku pasakyt. bet yra tokiu knygu kategorija ir Lolkita viena is ju. O Maiklas K tai iki dabar nesuprantu, ar man patiko, ar ne. Na, kad apie ja vis dar pagalvoju tai tikriausiai kriterijus, kad uzstrigo galvoj, nes kai kurias gi net pamirstu, kad is viso skaiciau…

  5. Dina man irgi viena geriausiu skaitytu knygu. Taciau negaleciau pasakyti, kad heroje Dina mane zavi. Visai ne, mane zavi autores talentas taip itraukti i herojes vidini ir isorini gyvenima, jog nebegali neskaityti ir nesekti, kas bus toliau. Dina man kartais atrodydavo visiska beprote (vel gi, priezasciu tam tikrai galetume rasti ne viena), ji man tokia totaliai nelaiminga ir negebanti rasti tos laimes siame gyvenime moteris. Visiska tragedija ir nevivltis, bet tuo paciu kerintis yra pasakojimas apie jos pastangas Gyventi, ieskoti, kilti ir kristi, megautis ir kenteti, o ne tunoti papsislepus nuo kitu ir nuo saves.
    Beje, del filmo, labai entuziastingai sutikau zinia, jog toks atsirado, o kai ji paziurejau, tai taip, na vidutiniskai 🙂 Nors aktore, manau, buvo parinkta tinkama.
    Del kitu trilogijos knygu – manau, jos tikrai prideda papildomu strichu Dinos charakteriui (nors ir nebepamenu , kas tiksliai jose vyko….)

  6. Nepelnytai nepokomentavau vienatvės – įspūdingi viršeliai, man visgi gal mieliausias iš pateiktų – kur su kėde ir šluota 🙂
    Kai mokiausi Panevėžio kolegijoje, pasirinkau XXa. literatūros paskaitas – jas skaitė nusotabi dėstytoja Dalia Kvedaravičiūtė (esu jai dėkinga už šimtus “atidarytų durų” 🙂 – tai va ji pirmoji mane privertė susimąstyti – kiek knygai reiškia viršelis ir pavadinimas. Matau ir gerb. K.Ž. viršeliams bei pavadinimas skiria nemažai dėmesio. Labai įdomu iš tikro palyginti skirtingus leidimus, pamąstyti, kodėl pasirinko tokį, o ne kitokį viršelį, kas lemia tokius didelius skirtumus?

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s