Spalio mėnesį turėtų pasirodyti naujas Umberto Eco romanas “Il cimitero di Prago” (Kapinės Prahoje). Ar laukiat?
O aš prisipažįstu, jog du kartus bandžiau perskaityti “Fuko švytuoklę”, bet taip ir neperskaičiau… Retai taip atsitinka, jog neperskaitau pradėtos knygos, bet ta švytuoklė man du kartus pasirodė neįkandama.
Trečias kartas?
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Aš irgi neskaičiusi šitos – turiu namuos, gražiai lentynoje stovi 😀 Pastebėjau, kad bibliotekos knygas greičiau perskaitau, nei savas 🙂 Viena draugė skaičiusi visą Eco, minėjo, kad geriausias jai pasirodė Baudolinas.
Beje va tokių žinių šitame bloge labai laukiu – naujienų apie naujienas 🙂 Dėkui!
As tikriausiai bandziau perskaityt visas jo knygas lietuviskai, bet neperskaiciau ne vienos.shame on me.namie turiu 3.tikiuos perskaityt kada nors…
O as Baudolino taip ir neiveikiau.. Ipusejau, padejau ir nebepaimu niekaip. Nors mano zmogui labai patiko.
Kas idomiausia,as niekaip nesugebu daskaityt iki tos stebuklingos vietos,nuo kurios neimanoma atsitraukt.sako,ta vieta pas fuko apie 150 psl 🙂
tai gal nuo ten ir pradek? :)) po to paskaitysi pradzia jei kas neaisku bus 😀
Patikrinau savo Fuko svytuokle, joje radau zymekli 28ame puslapyje 🙂 Nepasiekiau tos magiskos ribos
As Fuko Svytuokle perskaiciau is 4-to karto per 4 dienas-naktis. Kitus tris kartus vis iki mazdaug 80-to psl. perskaitydavau ir… sustodavau. Kitu Umberto knygu nesu skaiciusi, tad palyginti neturiu su kuo…
Vaida, tau tu esi zmogus vis delto perskaites Fuko svytuokle. Vadinasi, tai nera mitas 🙂 Perskaityti imanoma, nors knygoje yra kazkoks stabdis 🙂
Bet gal visose jo knygose yra ta magiška riba, kurią peržengus nebesustoji, nes ir Rožėje taip pat pradžioj ne taip kabina, na aš tik tą teskaičius.
Kažkaip vis kirba mintis, kad reikia paskatinti čia diskutavusias nebijoti visgi tos Fuko – mitas daro savo – knyga atrodo neįveikiama, o susiskaitė, kaip pigus detektyvas, ta prasme l.lengvai, nors pati knyga įdomi ir įtraukianti, neskaitant visų kliedesių “lygioj vietoj”. Nieks niekur nestabdo, nei po 100, nei po kelių šimtų puslapių – manau Eco čia tik žaidžia rinkodarą taip teigdamas. Labiausiai kabina veiksmas likus kokiems 80psl. iki galo, visa kita – arogancija, interpretacija, vaizduotės galia – l.įdomu šiaip. Labiausiai skaitymą stabdo nenugalimas noras patikrinti kai kuriuos faktus, pavadinimus, knygas, teiginius, o jų….vienoje pusės puslapio pastraipoje suskaičiavau 28 pavadinimus… yra ką veikti, todėl beveik nieko netikrinau, užtat baigus skaityti galima atsiversti bet kurį puslapį ir garantuotai bus ką veikti prie wikipedijos, enciklopedijų ar dar kokių žininų geras kelias valandas mėgaujantis esamais/pramanytais faktais.
Beje l.asmeniškai man ši knyga skaudžiai priminė mano paskutinį rašomąjį darbą universitete…kiek galima laužtio iš piršto ir teigti, kad tai mokslas 🙂
Man šitas viršelis labai gražus, primena vieną filmą, nežinau orig. pav., bet lietuviškai jį “Gyvybės linija” vadindavo, kažkodėl panašaus jausmo tikiuosi iš knygos.
Kiek teko skaityti Eco straipsnių, tai jis taip atsirinkinėja skaitytojus, pirmieji puslapiai visada būna sunkiausi, kad išliktų tik geriausi ir ištikimiausi skaitytojai, nenumetę jo knygų 🙂
Ach kokia arogancija!
“Rožės vardas” – viena mylimiausių mano knygų. “Fuko švytuoklė” – prie mano vyro lovos. Nuskaityta:) Perskaitė iš pirmo karto ir…tapo jo mėgiamiausia knyga ever. Aš perskaičiau iš antro. Antrą kartą irgi skaityčiau, bet vis…skaitau tai, ką skaitau pirmą kartą 🙂
OOO, mano mėgstamiausia knyga 🙂 skaičiau apie dvi savaites pirmą kartą, dar pavartydama enciklopedijas 😀 nuostabus rašytojas ir mokslininkas.
Romano labai laukiam. Žinome, apie ką 🙂
Ir dar išduosiu paslaptį – lietuviškai pasirodys ir naujų Eco ese knyga. Galite pradėti laukti ir šitos…
O dėl Eco knygų – esu perskaičiusi visas. Mėgstamiausia (beveik absoliučiai mėgstamiausia) – “Rožės vardas”, nepaskaitomiausia man buvo “Vakarykštės dienos sala”. Bet reikės dar kartą pasiimt, gal jau įgijau daugiau proto.