Kaip man  gaila, kad kartais būna kone neįmanoma parekomenduoti vieną ar kitą knygą, nes ji išleista vien tik švedų kalba. Galėčiau čia prirašyti šimtą knygą liaupsinančių sakinių, bet kas iš to? Lyg įsijungusi Skype kamerą su didžiausiu malonumu valgyčiau didžiulį gabalą torto su braškėmis- pačiai labai skanu, o tas, kas žiūri net to skanaus kvapo neužuodžia.

Bet šiandien negaliu susilaikyti ir turiu papasakoti apie knygą, kurią vakar perskaičiau. Jau seniai norėjau perskaityti Lena Sundström knygą  “Världens lyckligaste folk” (“Laimingiausi žmonės pasaulyje” ).

Kas čia per žmonės? Kalba eina apie danus, kurie įvairiose apklausose daug dažniau nei kiti teigia esą esantys laimingi. Ilgą laiką Danija turėjo “atsupūtusios” ir labai tolerantiškos šalies reputaciją. Bet paskutiniu metu kažkas atsitiko ir Danija pasikeitė. Dabar Danija garsėja labai griežtomis taisyklėmis imigrantams, įstatymiškais imigrantų apribojimais ir tuo, jog populistinė ksenofobinė  Dansk Folkeparti pateko į parlamentą ir tapo trečia pagal dydį partija.

Kadangi rugsėjo mėnėsį vyks rinkimai Švedijoje, ir yra galimybė, jog ksenofobinė Sverigedemokraterna taip pat pateks į parlamentą, knygos autorė L.Sundström sumanė išsiaiškinti, kas galėtų atsitikti Švedijoje. Kadangi Danijoje tai jau faktas, autorė susikrovė lagaminus ir trims mėnesiams persikraustė į Kopenhagą, kur ji lankė kalbos kursus imigrantams, kur kalbėjosi su Folkeparti atstovais, su už ją balsuojančiais, su musulmonais, gimusiais Danijoje, su paprastais praeiviais ant suoliuko Strøget, su žurnalistais. Ir vis klausė, kaip tolerancija virto baime ir neapykanta, kaip svetingumas virto atsiribojimu. Kas atsitiko, jog gana daug  danų,vedusių užsienietę ar danių,  ištekėjusių už užsieniečių yra priversti gyventi kitur? Kodėl norint tapti Danijos piliečiu reikia žinoti, kuriais metais moterų rankinio rinktinė laimėjo pasaulio čempionatą? Kodėl reikia išlaikyti testą, kurio 30 procentų danų neišlaikytų?

Man labai patiko pati idėja, jog knygos autorė rimtai atsidėjo šitam darbui ir Stokholme palikusi savo šeimą tris mėnesius gyveno Danijoj. Štai čia žurnalistika!  Čia ne pas kokia poniutę į namus įsiprašyti ir jos sofą bei paveikslą paauksuotuose rėmuose nufotografuoti ir aprašyti. Čia ne tiesiog ( be jokios gilesnės analizės) aprašyti, ką lietuviai emigrantai pridirbo kokiame nors Anglijos miestelyje ar tiesiog įdėti į straipsnį pliko užpakalio nuotrauką. Aš lietuviškoje spaudoje labai pasiilgstu daugiau analitinių straipsnių, daugiau tiriamosios žurnalistikos , mažiau “pletkų”, nuogybių ir gilesnio požiūrio į aprašomus fenomenus.

Per daug nuklydau į lankas, laikas grįžti prie knygos.

Vakar ją perskaičiusi  laksčiau kaip ant sparnų ir to jausmo įkvėpta parašiau knygos autorei laišką per Facebooką. Ir žinot ką? gavau atsakymą!

K.Ž.G