Mokyklos laikais poezijos srityje mano žinios buvo gan šviežios, o dabar visai nieko nebežinau nei apie lietuvius poetus, nei apie užsienio… O tu?
|nepoetiška|
Išaušo trečiadienis
Mokyklos laikais poezijos srityje mano žinios buvo gan šviežios, o dabar visai nieko nebežinau nei apie lietuvius poetus, nei apie užsienio… O tu?
|nepoetiška|
knyguziurkes.com 
Oi cia tai as visai atsilikusi. Nezinau nieko. Po mokyklos baigimo mano poezijos zinios tokios nuskurdusios. Na, skaitau Liune Sutema. Po mokyklos dar atradau svedu poetus. bet pavyzdziui, lietuviskoji poezija, tai mano Achilo kulnas
KZG, galetum imest koki svedisko poeto vertima, labai idomu 🙂 Please…
Poezija mano labai mylima, bet aš nevažinėju į skaitymus, nepatinka man “šviežienos” Šiaurės Atėnuose, man klasika prie širdies. Nors kartais vienas kitas “škrenta” į širdį.
Kiti rašo dienoraščius, perskaitytų knygų sąrašus, o aš turiu knygelę, kurioje sugulę eilėraščiai iš skirtingų gyvenimo tarpsnių – paskaitau 0 ir tarsi gyvi atsiminimai, vietoj nuotraukų albumo – tik čia toks – jausmų-minčių albumas.
Šiuo metu kaip tik sūnui skaitau – jam eiliuotas tekstas dabar labai patinka – o aš vėl iš naujo įsimyliu Vainilaitį 🙂
OOooooOO Vainilaitis! Kiek vaikystės prisiminimų iškyla! Vakar kaip tik savo mažíui skaičiau A.Matučio „Margaspalvio genio kalvė“. Mažas jis, dar nesupranta, bet užtat kiek man džiaugsmo. Ir linksmiausia, kad pradedu eilėraštį skaityti, o po to pastebiu, kad jį iš atminties sakau. Vaikystėje mokėti tekstai grįžta, nors ju koks 20 metų nesu skaičiusi
Man gražiausia – mieliausia – nuostabiausia – “Bruknelė” – visą mokėjau! – kai kuriuos postus irgi mintinai deklamuoju 😀 Aš dievinu lietuvišką žodį nuostabiai sugulusį pas Vainilaitį – šitiek rasti žodžių tam pačiam veiksmui nusakyti – jo vaizduojama giria ar pieva ar visa pasaka dėl tokio turtingo žodyno ir dar didesnio talento jį sueiliuoti – tiesiog kaip malda, nuostabiausiais vaizdais iškyla. Ui – galėčiau girti ir girti, bet tiesiog tobulai man jis sueiliuoja. Ir nuoširdžiai nuoširdžiai kažkaip.
Kristina, mes irgi brukne skaitom dabar: du vaikiukai peledziukai sutupe i pusi juos visokiu mokslu moko ju pilka motuse. Labai grazi knygute, grazios iliustracijos, paskaitom su kukuliu ir padeklamuojam. Dabar valdo vaiku poezija 🙂
Aš tai sūneliui K.Kubilinsko eiliuotas pasakas skaitau. Ypač jam patinka “Katinėlis ir gaidelis”.
Iš tiesų, kaip jau minėjo knyguziurkeG, iš vaikystės daug kas liko atminties stalčiukuose 🙂
Kubilinsko mums irgi labai patinka – gaila, kad šiuos autorius “raudonina” – įdomu ar grįžo jie į mokyklos programas – Cvirka, Kubilinskas? Man rodos politika – tegu lieka politika, o gerų tekstš jie tikrai yra parašę.