Mano knygos stovi eilėse ir kantriai laukia, kada bus paimtos ir perskaitytos. Ta eilė yra viena iš priežaščių, kodėl mėgstu turėti savo knygą – dėl to tiek daug jų perku, ir dabar jau grūste grūdu į pergrūstas lentynas. Nemėgstu skolintų knygų (nors mano piniginė jas dievina), nes jos suardo mano šventą knygų eilę; jas reikia greitai perskaityti ir grąžinti, nes, neduok die, pamirši grąžint, apliesi kompotu, sugrauš skaitymo manjakė žiurkė, apkakos papūgėlė ir t.t. Tos knygos eilėje stumdosi kaip bobutės turguje arba trolike, ir man priėjus prie lentynos rėkia nesavu balsu: „Aš! Aš! Aš! Mane! Maneee!“
Aš nežinau, kaip aš išsirenku knygą, kurią skaitysiu. Jei neturiu skolintų knygų, tai atsistoju prie lentynos ir klaidžioju nuo vienos prie kitos ir ta, kurią išsirenku dar nebūtinai bus perkaityta. Šviežiai iš knygyno nupirkta knyga gali būti pradėta skaityti mašinų stovėjimo aikštelėje prie knygyno arba pačiam knygyne, bet gali būti padėta, t.y. įgrūsta į lentyną, ir piktai burbėdama atsidurti privalomo per pensiją perskaityti sąrašo gale.
Kaip tu nusprendi, kuri bus „sekanti“?
|ŽL|
knyguziurkes.com 
Kaip panašu į mane 🙂 Pastaruoju metu pradėjau vėl labai dažnai lankytis bibliotekose. Tad tenka pirmiausia skaityti tas knygas, kurias iš jų parsinešiau. Kadangi einu į 3 bibliotekas, parsitempiu namo 15 knygų (nes daugiau nebeduoda), tai būna, kad kitų net nespėjų perskaityt ir nešu atgal 🙂
Taip mano asmeninė biblioteka ir “nesiskaito” 🙂 bet esu rami, nes žinau, kad jos visada šalia. Ir bet kada galiu jas pavartyti, pačiupinėti, pasidėti šalia ant pagalvės, perkelti į naują lentyną ir pan. 🙂
Beje, pagal lietuvių kalbos kultūrą, vartoti žodžio “sekantis” negalima 🙂 nebent pavadinimas buvo specialiai toks kurtas, tada galiu atleist 🙂
Dori, aišku, kad čia specialus pavadinimas. Gi šiaip pas mumi beveik netenka girdėti “Kitas!”,kai kam nors priėjo eilė 🙂
Pavadinimas kabutėse, turėjau iškart suprasti, kad toks ir buvo tikslas 🙂 Labai nemėgstu elementarių kalbos kultūros klaidų, kaip ir žodžio “aplamai” vartojimas 🙂 (čia apskritai kalbu, ne tau taikau) 🙂
Man irgi “aplamai” žiauriai rėžia ausį 🙂
Prajuokino :))) balsu juokiaus is tu vargsiu rekianciu knygu:) o as,kaip zinote, skaitydama balsu juokiuos retai :)))
Dori, ar nemanai, kad beprotiškas atidumas kalbos kultūrai/gramatinėms klaidoms būtent ir kyla iš aistros skaitymui? Aš visus vedu iš proto, taisydama praleistas raides, neteisingai suformuluotus sakinius, ar šiaip, užmetusi akį į tekstą, pastebėdama, kur trūksta varnelės/brūkšnelio/kablelio…
Nupsrendžiu arba iš to, kaip garsiai knyga rėkia – o tiksliau, kaip man labai norisi skaityti, po trijų šiuo metu skaitomų knygų, eilėje laukia Penktadienio vakaro mezgimo klubas :}, o paskui darysiu taip, kaip dariau vaikystėje – perskaitydama visų iš bibliotekos paimtų knygų pirmus tris sakinius, ir pradėdama nuo tos, kuri labiausiai užkabins :))
Turiu pritarti Jums 🙂 nors nesu baigusi lietuvių filologijos, bet nuo mokyklos laikų mėgau lietuvių kalbą ir jos kultūrą. Baru draugus už klaidas ir ima pyktis, kai bendraujant girdi tokius žodžius, kaip “daleiskim”, “aplamai”, “sekantis” ir t.t. Su draugu esam net susipykę dėl vieno žodžio, niekaip neįrodau jam, kad rašosi “nesu”, o ne “neesu” 🙂
Tam įtakos tikrai turėjo ir knygų skaitymas. Norėčiau būti knygų redaktorė 🙂
O, kaip smagu sutikti panašių į save! Man tekste kliūva net sudėtos nelietuviškos kabutės arba per trumpi brūkšneliai 🙂
Vaje vaje… pažadu pasitempti, bet labai jau sunku su ta gramatika ir sintakse man darosi. Tiek daug metų ne Lietuvoje daro savo.
Beje, ir man seniau gramatika ir sintaksė buvo šventas reikalas. Kažkada man lyg ir patiko vienas vaikinas, bet kai pamačiau baisias klaidas jo tekste, jis pradėjo man nebepatikti. Snobiška, ar ne? 🙂 Bet aš šiek tiek suminkštejau, kai teko palikti Lietuvą ir bandyti įvaldyti kitą kalbą. Gera lietuvių kalba buvo didelė mano identiteto dalis, tad buvo labai sunku suvokti, kad mano švedų kalba niekada nebus tokia nepriekaištinga. Seniau prašydavau savo vyro ištaisyti kiekvieną tekstą, nes labai gėdijausi klaidų, bet po to kažkaip susitaikiau.
Nors ir kalbu lietuviškai kasdien, ir skaitau spaudą, ir interneto portaluose lankausi, bet po truputį pastebiu, kad klaidos praslysta.
Parašei “praslysta” tiesiog iliustruodama savo mintį, tiesa? 😉
o aš pažįstu visiškai beraščių aistringų skaitytojų :))
Turi omeny vaikus? :DDDD
ne ne. štai mano draugė, skaitanti tikrai nemažai, vis dar rašo „daigtas“ :))
Oj, tokių beraščių pilni pakampiai 🙂 aš neseniai gavau laišką su sakiniu: “supikdei.daigtą gausi ritoi” 😀
tas „daigtas“ man – viena juokingiausių klaidų 😀
cia tikriausiai labai protingai pritaiko kazkokia taisykle 🙂 siaip as pirma karta girdziu apie daiGta 🙂
Man atrodo, kad čia taisyklė, kaip girdžiu, taip ir rašau 🙂
Egle, butum puiki auditore! Tekdavo pastoviai kuopti klientu ataskaitas. ojei,kokiu baisybiu ten pasitaikydavo.
O del vaikinu 🙂 🙂 🙂 Karta nusprendziau su vienu baigti reikalus ir jis man parase grazu atviruka su graziais zodziais, kur dekojo man uz ta ir ana, vis rasydamas “aciu” su u nosine 🙂 Nu,dar tvirciau nusprendziau, kad mano sprendimas teisingas, nes cia tikriausiai pirmas sunkios rasybos zodis,kuri mokinukai mokykloj ismoksta, ane? 😛
O aš turbūt visą gyvenimą atsiminsiu, kaip aštuntoj klasėj taisydama klasiokų diktantus (kas per mokinių išnaudojimas, ane? :), pamačiau parašyta “keušinis”…
P.S.”Keušinio” autorius knygų žiurkelėms puikiai žinomas.
Jo, Lina, aš kaip tik galvoju, kad kitos mano pareigos turbūt bus interneto svetainių auditorė 🙂
knyguziurke, aš tokį vaikiną irgi palikčiau 🙂 aš vienam net esu pasakius: “neskaitysi knygų, nedraugausiu” 😀
Egle, prajuokinai su keusiagalviu 🙂
cha, cha, cha 🙂 “keušinis” 🙂 taip ir vaiką prižadinti galima:))
O man dabar jau bus baisu ir kometarus cia rasyti, kai tokia auditoriu komisija stebi:)) tuo labiau kad jau turbut ir taip griezia ant manes danti, jog rasau ne lietuviskais rasmenimis :)))
Tai ne tu viena rasai ne lietuviskais. nesiparink! geriau komentaras nelietuviskais rasmenimis, nei jokio komentaro!
Į temą – viena iš priežasčių palikti patinkanti vaikiną buvo jo nuolat rašomas žodis ‘aina’, kad ir kiek taisyčiau, ir prašyčiau teisingai rašyti..
Ne į temą – pastebėjau, kad negaunu pranešimų apie komentarus, ar ties kiekvienu nauju įrašu reikia varnyte padėti, kad gaučiau?
Na dar tokio žodžio nesu girdėjusi, kad rašytų 😀 bet tai kaip žiauru tikriausiai iš šono atrodo 🙂 palikti žmogų dėl rašybos 🙂
nu jo, tokios grieztos cia merginos 🙂
Mane irgi labai prajuokino aprašymas, kaip knygos kovoja dėl pirmumo teisės. 🙂
Pastebėjau vieną keistą tendenciją, jei man knygą kažkas paskolina, arba aš ją pasiimu iš bibliotekos, tai ją tikrai greitai perskaitau, o jei aš vieną kitą knygą nusiperku, tai labai daug laiko praeina, kol aš ją pradedu skaityti, kai kurios vargšės nupirktos knygos dar ir dabar laukia, kol ateis jų eilė.