Vakar vakare nulėkiau į Tyro Albą nusipirkt “Žydų šimtmečio” – noriu spėt paskaityt iki mugės, kad susitikimas su autorium (šeštadienį 13.00) būtų prasmingesnis. Na, aišku, džiaugiaus nuėjus, bet geriau jau neičiau, nes nuėjus mano pageidavimų sąrašas tampa nebevaldomas, o mano nevilties svoris namuose ima laužyti knygų lentynas.
Net silpna pasidarė pamačius, koks gražus albumas-knyga apie dailininką Raimondą Sližį, taip mane pristatyme sudominusią knygą apie E.Kairiūkštytę irgi baisiai noriu paskaityti, be to knyga irgi labai graži. O kur dar Trečias reichas, knyga apie vaikus, Martyno Starkaus kelionės, Valentinas Masalskis ir taip toliau. Nuleidžiu rankas ir pasiduodu (pasiduodant lygtais reiktų kelt į viršų? Tada mojuoju balta nosine…).
|nekantraujanti dar labiau|
naujas posakis: “koks velnias nese tave i ta leidykla?”
aha. knygu velnias 🙂
“Nuleidžiu rankas ir pasiduodu (pasiduodant lygtais reiktų kelt į viršų? Tada mojuoju balta nosine…)”
Paskaičius jūsų postus, ne tik apie knygas sužinai, bet ir vitamino C gauni 🙂