Ką tik pabaigiau skaityti P.Roth “Apmaudas”. Nieko iš P.Roth kūrybos anksčiau nesu skaičiusi, tai buvo pats laikas, nes jo vardas dažnai būna tose spekuliacijose apie Nobelio premiją. 
Labai smagi knygos kaina (15lt) ir labai smagus formatas. Skaičiau ir jutau, kad parašyta kokybiškai, kad geras ir įdomus jaunojo Marko Mesnerio paveikslas, bet… na visai manęs “neužkabino”.
Na niekaip nesugebėjau identifikuotis. Tolimi man pasirode tuometinis amerikietiškas gyvenimas, lyg kirvis virš galvos kabantis Korėjos karas, vyriškojo libido ieškojimai ir pan.
Todėl aš geriau patylėsiu, nes, manau, jog čia daugiau mano kaip skaitytojos, o ne knygos autoriaus kaltė.
Gal dėl mano darbų ir minčių nesugebėjau skaityti knygos taip, kaip ji nusipelno. Todėl vietoj mano nuomonės, siūlau paskaityti keletą citatų, iš straipsnio, kurį parašė šios knygos vertėja Gabrielė Gailiūtė. Visą jos straipsnį rasite čia
“Išmintinga ir gili ši knyga yra todėl, kad sugeba skelbti didžias tiesas, aprašyti painius ir sudėtingus žmogaus ir pasaulio reiškinius, jų nesupaprastindama, nepaversdama nuvalkiotomis banalybėmis, kiaurai perregimais simboliais ar įkyriais pamokymais. Geriausios knygos yra tokios, kurios pasiekia daugiau, giliau, taikliau, negu paskui jose sugeba išskaityti net ir patys uoliausi kritikai. Toks yra „Apmaudas“, toks yra ir jo autorius.”
“Tačiau tokia pikta, apmaudi jaunystė mus visus – ir, matyt, romano autorių taip pat – ne tik skaudina ir erzina, bet ir žavi, kelia nostalgiją. Taiklus ir kritiškas požiūris į jaunystę knygoje atmieštas švelnumu ir meile (ypač pagrindinio veikėjo tėvo paveiksle), kuriuos dar labiau sustiprina praradimo jausmas.”
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
nutolo knygos eile. gerai, dar, kad nestora, tai gal pagriebsiu kada
Jauciuosi lyg kokia kiaulyste padariusi, per mane P.Roth nustumtas i knygos gala. 🙂
Tik sakau, jog sikart nelabai galima kliautis mano nuoomone
nu zinai, as jau apvirskinau viska ir manau, kad po dabar skatomos tikriausiai imsiuis sitos 🙂 kazkaip labai smalsu pasidare 🙂
puiku! I tada parasysi savo nuomone cia, ane?
nu nezinau, tikriausiai pasilaikysiu sau :))))
KŽG patyrė APMAUDĄ :D. O aš laukiu į namus pristatant Rotho “the Dying Animal”. Jei patiks, išsiruošiu ir “Apmaudą” skaityti. 🙂
Rima, tu teisi. labai APMAUDU 🙂
Kazkaip padrikai skaiciau, visai neanalizuodama, negalvodama ir nejausdama.
Zinot, kai po ilgu santykiu nutarukimo sutinki toki nebloga vaikina? Na nieko tokio ypatingo, tiesiog tam, kad laikas praeitu, kad uzsimirstum. Taip vadinamasisi REBOUND boyfriend 🙂
Tai as galvoju, kad siuo atveju “Apmaudas” nepelnytai tapo mano REBOUND BOOK. Ta prasme, gera knyga, bet kadangi as ka tik perskaiciau E.Jong ir J.D Foer, tai po tokiu stipru ispudi palikusiu knygu net Nobelio premijos kandidatai gali tapti REBOUND book 🙂
O vat rebound book terimą, jei leisite, pasisavinsiu for good. 😀 😀 😀 ŽŽŽŽŽŽiauriai taiklus! 😀
rima, ir butinai filma paziurek, rasem cia
https://knyguziurkes.wordpress.com/2010/04/19/elegija/