Pagaliau Giedros Radvilavičiūtės knyga “Šiąnakt aš miegosiu prie sienos” (koks pavadinimas!!! apie jį kada kitą kartą) mano rankose. Ilgokai vaikščiojau ratais aplinkui, kol nusipirkau. Dabar skaitysiu. Dar tik du puslapius perskaičiau, bet jau noriu pasidalinti, nes ten radau teksto traukos parametrus, išmatavimus žodžiais. Dabar net bijau toliau skaityt, bijau, kad labai patiks ir bijosiu, kad va, jau knygos pabaiga artėja. Ir kartu labai tikiuosi, kad taip ir bus. Taigi, Teksto trauka…
Paveikiam tekstui turiu kelis jo kokybę patvirtinančius savo kriterijus.
Pirmas. Pasakojimas perskaičius nevalingai turi vėl brautis į atmintį – nebūtinai siužetu ar charakteriais. Galbūt tik detalėmis, palyginimu, metafora, kokiu nors netikėtumu… (…)
Antras. Tekstas negali būti pernelyg toli nuo mano patirties. Ima atrodyti, kad ir aš tai patyriau, ten buvau, alų midų gėriau, tuos pačius žodžius burnoj turėjau (…)
Trečias. Skaitydama tekstą, turiu pamiršti viską aplink – kartais akimirkai, kartais būsena tęsiasi ilgiau (…)
Ketvirtas. Pasakojimas žinomus, galbūt net banalius dalykus privalo atskleisti naujai
Penktas…
|kur miegosi šiąnakt?|
labai gera knyga. o “Suplanuotas akimirkas” ar skaitėt?
Dra ne, bet jau ieskau 🙂
Ir aš ieškau jos knygų, sudomino vien pavadinimas ir geri atsiliepimai žinoma 🙂
Ji – labai labai gerai !
Tačiau man labiau patiko jos “Suplanuotos akimirkos” – jose daugiau kibirkščių, šmaikštumo, na o ši knyga jaučiasi, jog išėjo po penkerių metų – ji tapo suaugesnė, ramesnė. O gal taip atrodo dėl to, kad skaičiau vieną po kitos chronologiškai.
Beje, tuos, kuriuos domina, Kauno centriniam knygyne mačiau pirkti “Suplanuotas”, pati jas gavau netikėtai per universiteto festivalį, kuriame atkeliauja kyngynėlis su žemom kainom ir seniai nematytom knygynuose knygom. Pradžioj sakiau, kad jokių knygų man nereikia,o paskui klykavau šitąšitąšitą!
tikiuosi kaip nors surasti 🙂 dabar megaujuosi sitaja
as turiu “suplanuotas”, labai patiko, siek tiek daugiau apie mano ispudzius cia: http://vaidulesmintys.blogspot.com/2010/06/apie-planus-akimirkas-ir-likimo.html, nors ten ir su ilgokais lyriniais nukrypimais nuo knygos :))
O “Sianakt…” as irgi noriu paskaityt. L, mums kaip ir reiktu susitikti mainams, a? 😉
oi, mano komentaras kazkodel lauragiles vardu… zodziu, cia as rasiau 🙂
Vaida, as grisiu i Vilnius rudeniop, tada ir padarysim dar vienus mainus 🙂