Man patinka tureti laiko oro uoste. (rasant man dainuojasi sita daina, kazkodel galvojau, kad joje dainuoja apie oro uostus, bet atrodo, kad tik apie radarus, kuriuos mano kukulis pamacius oro uoste pasake:´o, malunas´) Nesakysiu, ka ten veikiu, jau tikriausiai sypsotes ir zinot 🙂 Arba zinot ir sypsotes 🙂 Aha, stoviu knygyne, panikos apimta skaitau knygu pavadinimus. Panika, nes knygyne taip greitai laikas bega, kad gali paveluot i lektuva, o baisiausia, jei tave prades saukti per garsiakalbi – taip siaubingai tardami tavo pavarde, kad tu niekada gyvenime nesuprasi, kad ten tave saukia. Panika, kad turi tiek mazai laiko, kad nespesi visu apziureti, apuostineti ir issirinkti kokia viena. Kad ir kaip siaubingai brangiai kainuoja knygos oro uostuose, dazniausiai as neatsilaikau. Kad prisiminciau, kur buvau, kur keliavau, kad knyga gautu savo oro uosto istorija. Skrendant i prieki nespejau issirinkt. Nazinau, ar spesiu griztant. O taip noreciau. Ech…

/¿o oro uoste ar buna ziurkiu?/