Vakar internete radau šitą puslapį, kur dirbtinis intelektas padeda naviguoti literatūrinėje geografijoje.
Žinoma, kai kurios geografinės nuorodos mane stebina, bet vistiek linksma pažiūrėti kaip rašytojai išsidėlioja.
Tereikia įrašyti rašytojo vardą, ir prieš akis atsiranda savotiškas rašytojų žemėlapis. Kuo rašytojas arčiau tavo pasirinktojo, tuo didesnė galimybė, jog jis tau patiks.
Pabandykit
K.Ž.G
Tokios svarbios knygos, gaila, dabar nė vienos neturiu po ranka. “Žemės – žmonių planetos” iš viso neturiu savo kolekcijoje, reikės įsigyti. Šitos knygos labai primena literatūros pamokas, per kurias, kaip KŽG tikriausiai jau yra minėjusi, mes gavome daug pamokų gyvenimui, o ne egzaminui. 
O šitos abi knygos pilnos žodžių gyvenimui, neišmatuojamai žmonių stiprybei, nes “svarbiausia žmogaus ryšys su žmogumi”.
|lapė ir rožė|
Pusę nakties vis galvojau, kad neigiamai parašiau apie Sandro Versonesi Praeities galią (aš rimtai įsimylėjus, tai dabar ginu savo meilę 🙂 ). Kažkaip neigiamybės ėmė ir susigrūdo į vieną vietą, o juk iš tikro knyga nėra bloga, tiesiog ne tokia gera, kaip Ramus Chaosas. Vis dėlto Veronesi yra emocijos aprašymo meistras. Tuo man jis ir yra labiausiai artimas, kai skaitau tas knygos vietas tai siaubingai mėgaujuosi. Nes Veronesi emocijas aprašo panašiai, kaip ir manosios liejasi.
Dar keletas viečiukių iš knygos. Knyga po skaitymo gerokai pabraukyta. Vienoje vietoje parašiau: House MD, nes frazė man labai priminė serialo veikėjo mintis:
– Žmonės meluoja, – taria. – Štai kas mane pritrenkė. Meluoja visada, iš principo, be menkiausios priežasties. (…) vaikai meluoja tėvams, tėvai – vaikams, broliai ir seserys meluoja vieni kitiems, taip pat ir vyrai su žmonomis (žinoma, dėl menkniekių, bet kartais ir rimtų dalykų), supranti, kad tau tarytum gerai pažįstamas pasaulis tėra viena didelė iliuzija ir tikėjimas ja – ne kvailybė, o priešingai, blaivus protas – būtina sąlyga, kad tas pasaulis galėtų ir toliau… (čia jau citatos pabaiga :), ty nėra pabaigos 🙂
Ir šiaip knygą reikia skaityti filmų mylėtojams, nes ten daug nuorodų į filmus, o aš beveik niekada nežinau nei režisierių, nei aktorių, nei garso takelių dainuotojų.
Dar kadangi knyga keliavo su manim, tai dar apie lėktuvus:
…už langų matyti prie iliuminatorių prilipę keleivių veidai. (…) prie stiklo priplotos nosys, veiduose – džiaugsmo ir mirties baimės mišinys. (Kaip glaudžiai siejasi – leidžiantis lėktuvui, ypač naktį – grožis ir mirtis, džiaugsmas ir baimė. Kol gali mėgautis didingu žemės vaizdu, ten, apačioje, jos formomis ir galingomis šviesos nerviūromis, tol tavo gyvybė yra pavojuje, o kai, kaip šią akimirką, pavyko – lėktuvas švelniai paliečia žemę ir nieko neatsitinka, tiesą pasakius, beveik niekada nieko neatsitinka – pavojus gyvybei nebegresia, bet su juo išnyksta ir grožis.)
Ir dar labai patiko vieta, kur yra nuo 6-os 32 puslapio pastraipos ir tęsiasi per 33 pls. 🙂 Daug perrašinėti, nenoriu knygos čia konspektuoti. 🙂
Knyga keliaus į Švediją, pas G., tai gal jai kitokių dar minčių kils, nei man, kai perskaitys 🙂
|reabilitacija|
Šiandien Antoine de Saint Exupery gimtadienis. 
Ta proga kelios jo citatos:
Būti žmogumi – tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam.
Akyla vien širdis: paties svarbiausio akimi nepamatysi.
Man atrodo, kad žmogus negali būti laimingas, jei nemoka džiaugtis mažais dalykais. Arba ne negali, o nemoka. Šiandien man bibliotekos diena – net jauduliukas kirba, kaip prieš kokį labai ypatingą įvykį. Aš tikiu, kad yra Mažmožių dievas, o tu?
|maloni smulkmena|
knyguziurkes.com 