Dienų variacijos arba Ramus chaosas

Suoliukas ant viršelio

Žinai, bijau šitos knygos. Arba gal tai kažkoks kitoks jausmas, bet, na, jis labai panašus į baimę, tokią sumišusią su maloniu jauduliu. Toks jausmas mane apima skaitant knygą, kuri man patinka, norisi ją rekomenduoti visam pasauliui, bet, kaip man dažnai atsitinka, kad man baisiausiai patikusios knygos, dažniausiai niekam daugiau nepatinka (tam gyvenimo tarpe, kai dar šito blogo nebuvo), tad rekomenduodavau labai atsargiai, visada rekomenduodavau maždaug taip:

 L REKOMENDUOJA*

* yra papildomų sąlygų (sąlygos nežinomos)

Vajei, man taip patiko šita knyga. Tikrai. Patiko taip, kad skaitydama džiaugiausi, kad ji plytos storio, o tai reiškė ilgesnį malonumą. Patiko taip, kad šitą plytą tąsydavausi rankinuke, turėdama vilties paskaityti bet kurią laisvą akimirką. Ir tas džiaugsmingas jauduliukas, leisk man juo pasidžiaugti, nes jau seniai skaičiau knygą, kuri man taip patiko.

O knygos kelias pas mane (lipant kitoms knygoms per galvą) prasidėjo nuo to geriausio knygos vertimo konkurso, be kurio, turiu pasakyti, į knygą tikrai nebūčiau atkreipus dėmesio. O paskui knygyne pamačiau, kad šita plyta kainuoja tik 14.50, ar panašiai. Na, iš tikro pagalvojau, ar pirkti plytą, kuri užims tokią brangią vietą mano lentynose, kuriose jau seniai tos vietos nebėra, bet su džiaugsmu sakau, kad šitai knygai vieta tikrai bus išskirta, ir nepateks ji nei į MintVinetu, nei kaip nors kitaip nebus išmainyta. Va taip.

Knygoj dainuoja Radiohead. Sako, kad we are accidents waiting to happen. Taigi, turim knygos muzikinį foną, nors man ši frazė yra iš U2 dainos Who’s gonna ride your wild horses (klausyk 1:10 sek.). Kaip gerai, kad dainuoji tą patį foną, kaip ir autorius.

Suoliukas filme

Po staigios žmonos mirties, besistebėdamas, kad nejaučia nepakeliamo skausmo (kaip ir jo dukrelė), nusprendžia, kad neis į darbą, o sėdės prie dukros mokyklos iki kol jai pasibaigs pamokos. Nes kai gyvenimas padaro staigų netikėtą posūkį, pasidaro nebesvarbu. Nebesvarbu stumdytis karjeros laiptuose, nebesvarbu atrodyti sveiko proto – geriau vaikščioti po parką ir šiurenti kojomis nukritusius lapus arba laukti, kol mergaitė pamos pro langą, arba pamirksėti mašinos lempomis kasdien pro šalį praeinančiam vaikui. Ir visai nenorėdamas patampi pasaulio traukos centru. Visi važiuoja tikrinti, ar nesusipykai su protu, o išvažiuoja išlieję visus savo skaudulius, išpasakoję slapčiausias savo mintis. “Aš net susidariau įspūdį, kad nusiraminę jie imdavo man daugiau ar mažiau pavydėti. Gal todėl, kad gerai juos pažįstu ir žinau, jog nė vienas nėra laimingas.” Iš pradžių atvažiuoja kolega, paprastas klerkas, paskui, taip ir netapusi giminaite būsimos žmonos sesuo, paskui direktorius, paskui bosas, paskui dievo sūnus ir pats dievas. Juk taip niekada neatsitiktų (dievas pas tave neateitų), jei nespjatum į kasdienes rutinas, tvarkingai dirbtum įprastus darbus. Kitaip besielgiantys baugina ir traukia. Nes jie elgiasi taip, kaip tu norėtum, bet nedrįsti? Drąsuolis išsišokėlis ar kvailys?

O vieną dieną – cakt – ir sėdėjimo prie mokyklos dienų variaciją nutraukia išmintingi vaiko žodžiai. Tėti, neužsimiršk, kad esi tėtis.

Sandro Veronesi irgi ant suoliuko

Sandro Veronesi ant knygos viršelio įvardijamas kaip geriausias savo kartos italų rašytojas. Man tikrai patiko, tikiuosi ir tau patiks, jei sugalvosi skaityti. Norėjau perskaityti per dieną, bet, aišku, taip gal bus, kai jau būsiu pensijoj 🙂 .

Sandro Veronesi knygos pelnė svarbiausias Italijos literatūrines premijas: dutūkstantaisiais Campiello ir Viareggio („Praeities galia“), du tūkstančiai šeštaisiais Strega („Ramus chaosas“).
Viename interviu paklaustas, kodėl įkurdino pagrindinį veikėją automobilyje, Veronesi‘s atsako: „Simboliškai galėtume sakyti, kad pagrindinis veikėjas įsikuria priešais dukters mokyklą, nes turi vėl išmokti gyventi: mokykla yra ta vieta, kurioje mokomasi. Ir netikėtai, išskyrus kelis, laikančius jį pamišėliu, visi ima į jį žiūrėti kaip į išminčių ir tarsi piligrimai ateina klausti jo patarimų, išpažinti savo rūpesčius. Paradoksaliai šioje pašėlusioje visuomenėje kam nors sustojus visiems tai atrodo išmintingas poelgis. Jis gali skirti laiko sau, apmastymams. Kaimiškame pasaulyje tai, ką daro Paladinis, būtų palaikyta visiška beprotybe, tačiau mūsų pasaulyje toks bėgimas nuo realybės laikomas išmintimi. Tai – vieša paslaptis, nuogas karalius: stebėdami jį, ateidami su juo pasikalbėti kiti susivokia įsisukę į neteisingus, nereikalingus judesius ir turi progos akimirkai stabtelėti. Mano pagrindinis veikėjas Paladinis nėra nepriekaištingai doras: kartu su broliu rūko žolę, nors namuose yra vaikas, mylisi su nepažįstama moterim, nors juos kiekvieną akimirką gali užklupti duktė. Tačiau jis instinktyviai daro gerus darbus, kurių aš pats gal niekada nedaryčiau: ištrina savo žmonos elektroninius laiškus jų neskaitydamas, nors pastebėjo jos intensyvų susirašinėjimą su kitu vyriškiu. Jį išgelbsti ramus chaosas, kuriame gyvena vaikai, ta suaugusiems nepasiekiama ypatinga dvasios būsena.“
Knygos vertėja Inga Tuliševskytė: “Versti Veronesi – tikras malonumas. Sklandus originalo tekstas nekliūdamas liejasi lietuviškai. Jau „Praeities galioje“ maloniai nustebino toks autoriaus stilius: regis, ilgi pasakojamieji sakiniai, ištisi skyriai be dialogų turėtų varginti. Tačiau skaitydamas jautiesi lyg ant bangos: negali sustoti, vienu ypu ryji žodžius iki taško. Trokšdamas vieno: skaityti toliau.”

Filmas? Hmm. Caos calmo (2008 m.)

Ir dar dabar ieškosiu Praeities galios.

|apžavėta|

36 thoughts on “Dienų variacijos arba Ramus chaosas

  1. as jau paieskojau , bet neradau svediskuose online parduotuvese…gal i Amazone reikes listi? O gal uzsisakyti iš kokio internetinio puslapio? Arba tiesiog nusipirksiu kitakart kai busiu LT. ZiurkeL, itikinai, dabar ir man sitos knygos baisiausiai prireike

  2. skaičiau – pradžioj galvojau, kad bus eilinė knyga “verčianti susimąstyti” – viskas sukramtyta, tik praryk ir mąstyk 🙂 bet klydau. ir pabaiga labai patiko

  3. Žiurkele L, jeigu aš būčiau knygų leidėja, samdyčiau tave užsimerkusi 😀 Nu, niekada dar man neteko taaaip pasiduoti kitų įtakai 😀 Aš dar palauksiu, nepirksiu, nebent rasiu už tą 14lt, bet domėn įsidėjau, kad Ž.L. įvertino teigiamai 😀

  4. Vonioje, mano toks pats jausmas 🙂 Pabaigos taip daznai pagadina knyga, o cia- superine.
    Ziu, butinai lietuviskos 🙂 Geras vertimas 🙂
    Anafora, 😉

  5. Va būtent todėl ir noriu. Tiek laiko skaitant angliškus kūrinius originalo kalba, arba tikrai gerai išverstas knygas anglų kalba, nebegaliu lietuviškių vertimų skaityt – labai nervina kalba, nenatūralūs sakiniai, keistas žodynas ir panašiai. Užtat šią griebsiu kai tik rasiu!

  6. Nu kaip gerai, kad as jau atsistojau i eile, nes itariu po tokios recenzijos ne as viena toj eilej stovesiu 😀

  7. Džiaugiuosi, kad knyga patiko. Man asmeniškai ji irgi viena mieliausių… ir kažkokių teisingų. Autorius kelia labai sąžiningo žmogaus įspūdį; neapsimetinėja geresniu, negu yra, bet ir taip yra geras. Geras tėtis, visų pirma, o tas man labai imponuoja. ir normalus vyras 🙂
    Tik gaila, kad lietuvių skaitytojų, skirtingai nuo italų, ši knyga nesužavėjo. Užtat ir kainuoja 14 lt, ir daugiau Veronesi knygų lietuviškai tikriausiai nematysime…

  8. Is tikruju liudna, kad kazkaip geros knygos nepasiekia skaitytojo. Ir knygyne yra, ir kainuoja ne milijona, bet skaitytojai kazkodel pasirenka kitas knygas. Gaila. Labai gaila.

    Gal tiesiog nera tokio visuotinio skaitymo? Skaitanciuju yra, bet dauguma ju sedi savo kamarelese ir pasikliauna sekme, kai renkasi knygas.

    As daugybe knygu pasirenku pagal tai, ka rekomenduoja kritikai. Pvz, sestadieniniame Dagens Nyheter laikrastyje yra priedas “Knygu sestadienis”, tai jame ir pokalbiai su rasytojais, ir recenzijos, ir knygu sarasai, ir pasakojimai apie naujai leidziamas knygas. Lietuvoje kazko panasaus tokio “visuotinio” truksta?

  9. Jurgita, gal galetum pasufleruoti is kur gauti Praeities galia? nes knygyne neturejo, kur klausiau.
    Labai liudna, jei nebus daugiau Veronesi 😦 😦 😦 O gal bus? Padarytume bendra reklamine kampanija 🙂
    O jei ne, tai teks italu mokytis, ajajajai

  10. ZiurkeL, taip graziai aprasei knyga, kad mano tevai jos labai uzsinorejo , tai siandien tevelis ja is knygyno jau parsinese.

    🙂

  11. Man labai patiko. Uzkabino nuo pirmu puslapiu ir nebepaleido…Svarbiausia, kad pabaiga nenuvyle, nes kazkaip ejo ejo tas ramus chaosas ir vis sukosi jau galvoj, tai kazin kaip pasibaigs. Nes kazkaip buna, kad neblogai, o ant pabaigos susimauna…o cia patiko – priverte susimastyti.

  12. Patiko. Jaučiu, kad iki galo nepanirau – perskaičiau darsyk postą – atsakymo neradau, bet jaučiu, kad ten giliau galima kapstyti. Gal filmą reiktų peržiūrėti, gal dar minčių kiltų.
    Man viršelis labai labai – toookia ramybė 🙂 Kai gimė pirmagimis tai buvau lengvai trenkta ir ta sąvoka ramus chaosas gana artima buvo 🙂 Tai, kai eidavau į lauką – susiradau parke suoliuką – ant jo nutupdavau prie minus 2 – 3 ir šaldavau sėdyne dvi – tris valandas, kol rankų nebejausdavau skaitydama 😀 Nes skaitymas padėdavo užsimiršti. Kitos mamos (jau iš matymo visos žinomos) sukdavo tas valandas ratu po parką, nežinau ką jos galvodavo apie tokią išprotėjusią/sėdinčią/skaitančią prie minuso 😀 Žinoma “mano” suoliukas nebuvo toks patogus, kaip viršelyje, bet irgi ramybės uostas cahoso kasdienybėje 🙂 Jau atsikėlusi ryte galvodavau – greičiau į parką 😀

  13. tik papasakok, kaip nesusaldavai per tiek laiko? as su pirmagime skaityt negaledavau, nes miegodavo tik dardedama vezime. tai jei pavykdavo rankoj palaikyti. bet as saltyse, taip tikrai nebuciau galejus skaityt.

    1. o as buvau isigudrinusi viena koja vezima stumdyti, tiek parkelyje, tiek kavineje. 🙂 Tik nustoju stumdyti, taip ir pabunda..tai tai be sustojimu galedavau pusantros valandos ta vezimeli “zurinti”

    1. tai gal ir man ja reikia siemet suspeti perskaityti? Nors ar isdrisiu po “Jonathan Strange ir Mr Norrell” imti dar viena stoooooOOooora knyga?

  14. Giedre, butent butent. o Jonathan tai siaip labai mazo formato, na, bent toji kuria, is taves gavau dovannu, tai galetu but didesnio, truputi gal butu patogiau skaityt. o tu tuo tarpu, parasyk apie eco 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s