Tik atsikėlus šį rytą supratau, kad pramiegojau trečiadienį. Pastaruoju metu iš viso labai dažnai nežinau, kuri savaitės diena, nes visai neturiu savaitgalių – kukulis be išeiginių keliasi šeštą ryto 😦 (o man tai yra, ojojoj, nežinau, kaip geriau iššireikšti), taigi turiu gerai pagalvoti, prieš nuspręsdama, kokia kasdien savaitės diena. Štai ir šį trečiadienį su visu trečiadienio klausimu tiesiog pramiegojau 🙂 Tai klausimėlis toks mieginis 🙂
|žiurkė pavirtus į miegapelę|
knyguziurkes.com 
Labai gerai zinau, ka reiskia, kai kukulis keliasi sesta ryto, nepriklausomai nuo savaites dienos, metu laiko ar mamos dienotvarkes. Maniskis irgi taip keldavosi. As tai sesdavau prie TV ir zombio akimis ziuredavau “Laba ryta’, o kukulis tuo tarpu ant zemes zaisdavo. Bet koma tai nereali budavo 🙂 Ypac sekmadieniais, kai uz lango visi dar ismire, o tu – jau gyva, uhhh 🙂
😀 Mane viskas šiandiena čia juokina, nes labai suprantama 😀 Man visada neaišku būdavo kodėl VISŲ aplinkui vaikai miega iki 10, o mano keliasi penktą-šeštą???? Tačiau neilgai taip tęsiasi: kol į darželį reikia vesti…tada ir su garvežiu sunkiai prikeli prieš devynias 😀 Taigi kantrybės kantrybės ir darsyk kantrybės 😉
Nors aš viturys keldavausi į darbą pusvalandžiu ankšiau, nes man ta mintis, kad aš neskubėdama paryčių gaivoj geriu arbatą ir skaitau – pati nuostabiausia dienos dalis 🙂
Aš beveik visas knygas skaitau prieš miegą arba naktimis 🙂 Va prieš kelias dienas visą naktį skaičiau J. Picoult “19 minučių” 🙂