Gaunu ilgai ieškotą ir labai trokštą knygą. Taip džiaugiuos, neapsakysi žodžiais. Skaitau iki gilios nakties, o paskui pasidedu po pagalve ir užmiegu laikydama knygą rankoje…
(Jau nebe sapnas). Atsikeliu ryte ir šypsausi iš laimės, nes, esu įsitikinus, po pagalve guli ta išsvajota knyga, kurią jau pradėjau skaityti. Ranka dar jaučia knygos formą. Pakeliu pagalvę, o ten, neįtikėtina – nieko nėra! Negali būti! Juk ką tik laikiau knygą rankoje!
Toks mano saldus sapnas ir kartus rytas.
Ar turi knyginį sapną?
|sapnuotoja|


Aš realistė – sapnais netikiu, tikiu gerais paštininkais (šnd buvo toks jaunutis, nematytas, aš kaip tik su chalatu atidariau :D), kurie iš pat ryto, dar garuojant kavai atneša laimėtas knygas 🙂
Aš gana dažnai sapnuoju knygas 🙂 Ypač rašytojus. Va neseniai sapnavau I. Murdoh “Jūra jūra” 🙂 Anksčiau esu sapnavusi “Dėdės Tomo trobelė”. Labiausiai stebina, kai sapnuoju knygas, kurių dar nesu skaičiusi
Oho, kaip idomiai tu sapnuoji. O ka apie jura sapnavai? 🙂
Nesapnuoju kažkokių superinių sapnų su žiutetais (bent jau kas liečia knygas), tiesiog pabudusi prisimeniau, kad laikiau šią knygą rankose. Paskui vienam forume, kaip tik rinko mėnesio knygą, kokią skaityti bendrai ir pagalvojau, galbūt čia ženklas, jog atėjo eilė būtent šiai knygai 🙂